Didžiosioms pandoms išnykimas kol kas nebegresia

Tarptautinė gamtosaugos organizacija „International Union for Conservation of Nature“ (IUCN) sekmadienį paskelbtame pranešime nurodo, kad didžiosios pandos dabar yra laikomos „pažeidžiama“, o ne „nykstančia“ rūšimi ir kad toks statuso pakeitimas parodo didėjantį šių gyvūnų skaičių laukinėje Pietų Kinijos gamtoje.

IUCN nurodo, kad laukinių pandų populiacija nuo 1596 individų 2004-aisiais padidėjo iki 1864 individų 2014 metais. Teigiama, kad tai yra Kinijos agentūrų darbo siekiant išgyvendinti brakonieriavimą ir plėsti miškų draustinius rezultatas.

IUCN pranešime perspėjama, kad nors geresnė miškų apsauga padėjo padidinti pandų skaičių, klimato kaita, kaip prognozuojama, per ateinančius 80 metų eliminuos daugiau kaip 35 proc. jų natūralių buveinių – bambukų miškų, todėl pandų skaičius vėl gali sumažėti.

Vis dėlto gyvūnų apsaugos grupės giria didžiųjų pandų, kurios jau seniai yra tapusios Kinijos ir pasaulinio gamtosaugos judėjimo simboliu, populiacijos padidėjimą.

XX a. 9-ajame dešimtmetyje pandų populiaciją sudarė mažiau nei 1000 individų – dėl brakonieriavimo ir miškų kirtimo, tačiau vėliau Pekinas ėmėsi visomis priemonėmis išsaugoti šiuos gyvūnus, kurie, be kitų dalykų, demonstruojant diplomatinę gerą valią yra siunčiami į zoologijos sodus visame pasaulyje.

Kinijos vyriausybė ir aplinkosaugos organizacija „World Wildlife Fund“ (WWF) 1980 metais įsteigė Volongo nacionalinį gamtos rezervatą Sičuano provincijoje. Laukinių pandų skaičius ėmė pamažu didėti, Kinijai ėmus taikyti griežtas priemones prieš prekybą kailiais ir palaipsniui išplėtus saugomų miškų teritorijas, kurios dabar užima 1,4 mln. hektarų.

Tarptautinės organizacijos ir Kinijos vyriausybė laukines pandas saugojo ir veisė nepaisydamos didžiulių kaštų, tad būta kritikos, kad tuos pinigus geriau leisti saugant kitus gyvūnus, kuriems gresia išnykimas.

Tačiau WWF, kurios logotipe panda vaizduojama nuo 1961 metų, sveikino pandų statuto pasikeitimą ir sakė, jog tai rodo, kad agresyvus investavimas apsimoka, „kai draugėn sueina mokslas, politinė valia ir vietos bendruomenių įsipareigojimas“.