- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienus gąsdina, o kitus žavi. Taip kalbama apie gamtos stichiją, mokslininkų vis dar iki galo neištyrinėtus žaibus. Galinga ir nenuspėjama gamtos jėga nuolat pridaro žalos – ugniagesiai vien šiemet jau keliolika kartų gesino užsiliepsnojusius namus, medžius ir atviras teritorijas, praneša LNK.
Žemaitijoje gyvenantis Vidmantas Šiaulys patyrė tai, ką net sunku įsivaizduoti – susidūrė su žaibu ne vieną, o du kartus.
„Taip išėjo, kad per kaminą įlindo, nes ir kaminas, ir krosnis sugriauta. Įdomu, kaip ten viskas vyko, kad nepadegė namo. Jeigu būtų namą padegę, tai aš jau čia nekalbėčiau“, – svarstė V. Šiaulys.
Vyras tik per stebuklą liko gyvas, o tiksliau buvo ištrauktas iš močiutės rankų, kuri, deja, neišgyveno. Tokia dramatiška šeimos istorija įvyko maždaug prieš 60 metų.
„Aš kažkur ties jos krūtine buvau prispaustas, ji laikė mane glėbyje ir vaikštinėjo po kambarį, nes jo viduryje buvo nugriuvusi. Aš atsidūriau ligoninėje, buvo nudeginta krūtinė ir ranka“, – prisiminė vyras.
Nors sakoma, kad žaibas antrą kartą į tą pačią vietą netrenkia, tačiau V. Šiaulio ir stichijos antroji akistata įvyko po maždaug 30-ies metų.
„Grįžtame namo pro mišką, lietus ir staiga griaustinis didelis akimirksniu lygtai pakėlė nuo žemės, kulnus pakuteno ir per kojas kirto“, – pasakojo jis.
Vyras, matyt, neatsitiktinai pasirinko elektriko profesiją. Dabar juokauja – gal su žaibais teks susidurti ir dar kartą, o baimės nėra, sako, gražu žiūrėti, kaip jie sminga į žemę.
„Žaibas – labai stipraus elektrinio lauko iškrova. Žaibai gali būti debesies viduje, taip pat gali būti tarp debesies ir žemės ir kryptimi iš debesies į žemę. Pats pavojingiausias yra iš žemės į debesį“, – aiškino „Vilnius Tech“ fotoelektros technologijų laboratorijos vadovas Artūras Jukna.
Įprastai žaibai trenkia į aukštesnius objektus, pavyzdžiui, bokštus ar medžius, tad per audrą nereikėtų šalia jų ieškoti užuovėjos.
„Lapuočiai medžiai patiria daugiau žaibo išlydžių nei spygliuočiai“, – sakė UAB „Ežiukai“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Kęstutis Kvietkauskas.
Žaibo smūgis, anot medikų, gali pažeisti vidaus organus, raumenis, sulaužyti kaulus, pažeisti stuburą. Pažeidus smegenis jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, žmogus pradeda dusti.
Visa laimė – tokie atvejai reti, o laiku suteikus pagalbą dažniausiai žmonės išgyvena. Žuvusiųjų per pastarąjį dešimtmetį – vienetai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Sakoma, kad žaibus pritraukia įvairūs judantys objektai ar skersvėjai. Žaibuojant geriau nevaikščioti, nebėgioti ar nevažiuoti dviračiu. Perkūniją geriau pralaukti ramiai, atsitūpus žemesnėje vietoje. Vandens telkiniai taip pat yra laidūs elektrai ir neretai pritraukia žaibus“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
Besimaudantiems ar plaukiantiems valtimis reikėtų kuo skubiau trauktis į krantą, slėptis žemiausioje vietoje arba gultis ant žemės.
Ugniagesiai kiekvienais metais sulaukia pranešimų dėl stichijos žalos.
„Šiemet jau sulaukėme septyniolikos tokių iškvietimų, kuomet žaibai sukėlė gaisrus. Dažniausiai nukentėjo gyvenamieji namai – net aštuonis kartus, antroje vietoje yra ūkiniai pastatai, trečioje – atviros teritorijos – užsidega miškai, medžiai arba laukai“, – aiškino A. Gudžiauskas.
Daugiabučių gyventojai saugesni, tačiau žmonės turėtų pasirūpinti elektros prietaisais – juos ištraukti iš elektros lizdų.
Įprastai pastatus saugo žaibolaidžiai, bet specialistai 100 proc. apsaugos negarantuoja.
Mokslininkams iki galo dar nėra pažįstami rečiau gamtoje sutinkami kamuoliniai žaibai.
„Kamuolinis žaibas – vienas iš įdomiausių reiškinių. Jis kol kas nėra iki galo aiškus“, – kalbėjo A. Jukna.
Teigiama, kad toks ugnies kamuolys gali judėti bėgančio žmogaus greičiu.
„Jis juda link mažesnio slėgio zonos, tai, turbūt, didžiausias pavojus būtų, jeigu žmogus išvydęs tokį kamuolinį žaibą imtų judėti, taip paskui save palikdamas praretinto oro šleifą, kuris vilioja kamuolinį žaibą paskui save“, – aiškino A. Jukna.
Dėl savo mistiškumo už žmogų galingesni gamtos reiškiniai vilioja entuziastus žaibų medžiotojus. Specialistai viliasi, gal gamtą kada ir pavyks pažaboti.
„Žaibų medžiotojai tą daro dėl energijos saugojimo. Tikriausiai daug kas norėtų tą padaryti, bet, kiek žinau, dar nėra to padarę. Tikėkimės, kad ateityje ir mokslininkai kažką šituo klausimu sugalvos“, – sakė K. Kvietkauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...