Belaukiant tikrojo pavasario vis daugiau akių krypsta link žalumos – norisi ne tik palangę papuošti prieskoninių žolelių vazonėliais, bet ir galbūt užsiauginti vieną kitą daržovę. Tiems, kas neturi nuosavo žemės ploto, o galbūt net ir tingi kapstytis po žemę, tačiau nori šviežių daržo gėrybių – siūloma daržą tiesiog išsinuomoti. Už jus jį gali ne tik užsėti, pasodinti, prižiūrėti augantį derlių, bet ir, esant norui, pristatyti užderėjusias daržoves iki namų durų. Labai lengvai galite tapti inteligentišku tinginiu, turinčiu savo daržą.

GRYNAS.lt nusprendė pakalbinti šią paslaugą siūlančius Ievą ir Marių. Jie savo Facebook paskyroje rašo, kad gali pasiūlyti daržų nuomą bei daržininkystės paslaugas Daučonių kaime, maždaug 23 km nuo Vilniaus miesto. Iš viso jie turi 7 ha žemės, o nuomotojams siūlo po 1 arą. Visos sėklos, kurias naudoja daržų užsėjimui, yra organinės ir genetiškai nemodifikuotos. Nuominininkui galima rinktis įvairias daržoves – pradedant nuo salotų bei baigiant prieskoninėmis žolelėmis. Tiesa, norint džiaugtis pomidorais ar agurkais, už juos jau reikėtų mokėti papildomą kainą.

-Mariau, papasakokite apie pačią daržo nuomos idėją, kaip ji kilo, nuo ko viskas prasidėjo ir kada?

-Šį projektą „Daržų nuoma” pradėjome įgyvendinti nuo praeitų metų lapkričio mėnesio. Galima sakyti, mums tai pirmieji metai. Pati idėja nėra jau tokia ir nauja, tai greičiau „užmiršti seni laikai”. Mintis apie daržų nuomą kilo jau prieš kelis metus, tik ją subrandinti iki projekto įgyvendinimo užtruko.

Mano ir Ievos pirminė mintis buvo tik išnuomuoti miesto gyventojams 1 aro sklypukus daržams, kur jie galėtų užsiauginti sau daržoves. Kiekvienas žmogus norėtų valgyti sveikas, natūraliai užaugintas daržoves, bet neturėdamas žemės ploto daržui, to neįgyvendins. Bet vėliau supratome, kad turime nuomuoti daržus su pilna priežiūra, nes daugelis dirbančiųjų neturi laiko išnuomuotame darže kažką sodinti, o be to, reikia turėti patirties ir tikrai nemažai žinių, kaip tai daroma. Mums tai buvo paprasta, nes nuo vaikystės matėme, kaip tai darė mūsų seneliai, vėliau - tėvai, o dabar jau ir mes daug metų sodiname savo daržus ir neįsivaizduojame, kaip galėtų būti kitaip.

- Į kokią auditoriją taikote, kas yra jūsų potencialūs klientai?

- Auditorija, manyčiau, plati - nuo studento iki sėkmingo verslininko. Tai aktualu yra žmonėms, kurie kreipia dėmesį į savo mitybą ir sveikatą bei gali dalinai kontroliuoti, kokius maisto produktus naudoja.

- Kiek jau turite nuomininkų?

- Taip, nuomininkų jau turime ir jų daugėja, nors galėtų būti ir daugiau.

- Ar kiekvieno nuomininko daržas bus atskirtas nuo kitų – ar, pavyzdžiui, žmogus galės atvykti ir pamatyti, kaip jo sėklos dygsta?

- Taip, kiekvienam nuomininkui išskiriamas atskiras žemės plotas. Kievienas jų galės pagal sutarimą prižiūrėti pats savo daržą, arba tik atvykti nusirinkti jo sklype užaugusias gėrybes. O jei neturės galimybių atvykti, tai yra numatyta galimybė daržoves pristatyti už atitinkamą mokestį.

- Kiek kainuoja įšsinuomoti daržą ir kaip tai atrodo? Ar žmogus moka tik už žemės sklypelį, jo priežiūrą, pats turi pasirūpinti sėklomis, ar jūs teikiate kompleksišką paslaugą ir galite viską padaryti nuo A iki Z?

- Yra įvairūs variantai. 7 mėnesių 1 aro sklypo  nuoma sezono metu – nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos - kainuoja 60 litų mėnesiui. Sėjimo, pikavimo, daigų priežiūros ir sodinimo darbai – 800 litų (vienkartinis mokestis), daržo priežiūra - 1200 litų (vienkartinis mokestis).
Tuo atveju jeigu patys prižiūri savo daržą mokama tik žemės ploto nuomos kaina.

- Jūs propaguojate gamtinę žemdirbystę, tai reiškia, kad žemės neariate, nekasate, netręšiate ir netgi nelaistote. Kyla natūralus klausimas, ar derlius nebūna labai menkas?

- Atsakant tiesiai į jūsų klausimą ( taip, kaip jis užduotas ir kaip daugelis jį ir supranta) - taip. Bet niekas juk dar neatšaukė galiojančių gamtos dėsnių - nei fizikos, nei chemijos ar kt. Tie procesai vyksta natūraliai ir jei tiesiogiai jų neveikiame - tai nereiškia, kad jų nėra.

Kad aiškiau būtų, bet per daug neišsiplečiant, paaiškinimas būtų toks: augalai yra mulčiuojami. Mulčias – tai sudžiuvusi žolė, šiaudai, šienas, lapai ir tt. Jo paskirtis yra daugiafunkcinė. Vienas dalykas, mulčias neleidžia džiūti dirvai ir tuo pačiu sulaiko drėgmę, be to, palaiko pastovesnę temperatūrą, sukurdamas mikroklimatą. Mulčas, po truputį pūdamas, dalyvauja jau kituose procesuose, tuo pačiu ir „patrešia” dirvą ir keičia dirvos struktūrą, be to puvimo proceso metu išsiskiria ir dujos, kurios reikalingos fotosintezės metu. Tad vienareikšmiškai tvirtinti, kad nieko nedaroma, matyt, būtų klaidinga.

Dar vienas gamtos reiškinių, kurį ne vienam vaikystėje porindavo senoliai: jei iš vakaro rasa, diena bus giedra. Kas ta rasa, matyt, aiškinti nėra reikalo, tad kad ir kokia saulėta ir karšta diena bebūtų, augalas paprastai vakare gauna dozę vandens, kuris, beje, tame pačiame mulčiuje ir išsilaiko ilgesnį laiką.

Tad derliaus gausumas, paprastai priklauso visai ne nuo to, ar tręšite ir laistysite kuo gausiau ar ne. Kalbant apie tų pačių daržovių kokybę, tikrai gamtinės žemdirbystės būdu užaugintos bus vertingesnės.

- Jūs į daržų nuomą žiūrite kaip verslą, ar tai labiau socialinis, edukacinis projektas?

- Daugiau kaip į verslą. Bet neatmeskime ir to, kad grynai „miesto žmogus”, užaugęs ant asfalto, turėdamas galimybę prisiliesti prie žemės, į daugelį mus supančių dalykų galės pažvelgti kitu kampu. O ir nemažai jaunų tėvų turėtų galimybę savo atžalas supažindinti su supančiu pasauliu ir gamta, ne vien tik su prekybinių centrų lentynomis.

Lietuviams gamtinė žemdirbystė itin aktuali

Gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje Saulius Jasionis, išgirdęs apie iniciatyvą nuomoti daržus, teigė didelės verslo idėjos čia nematantis, labiau tik kaip socialinę iniciatyvą. Tačiau pačią idėją sveikino, nes lietuviams, jo teigimu, gamtinė žemdirbystė itin artima.

„Iš savų gamtinių žemdirbių, nesu šito dalyko girdėjęs, galbūt tai yra žmonės, kurie šitą dalyką deklaruoja, kad tuo užsiima. Negaliu įvertinti, ar jie daro geriau ar blogiau, nes tų žmonių nepažįstu, bet mačiau internete jų skelbimą. Pačioje idėjoje nieko blogo nematau“, - sakė S. Jasionis. Jo teigimu, siūlant daržų nuomos paslaugą itin svarbu pačius miestiečius paraginti atvažiuoti ir pridėti prie priežiūros darbų. „Galėtų jiems būtų skiriamas žemės plotelis už simbolinę kainą ir jie patys prisižiūrėtų. O kada jie negalėtų – tai tada šeimininkas jiems padėtų, pamokytų, tai būtų daug naudingesnis variantas“, - sakė pašnekovas.

Jo teigimu, lietuviai yra tauta nuo „žagrės“, taigi mums itin artima žemdirbystė. „Daugumai lietuvių gyvas prisilietimas prie žemės yra vos ne pirmos svarbos dalykas“, - tikino S. Jasionis.

Siūlo ir prenumeratą

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad lietuviai, norintys valgyti šviežias daržoves, jas gali užsiprenumeruoti tiesiai iš lysvės. Tuo metu kalbinti šios paslaugos siūlytojai teigė, kad norima lietuvius pripratinti pirkti daržoves iš to, kas jas ir užaugino, o ne kliautis parduotuvine grandimi, kuri produktus tik paskirsto.

„Lietuvai tai yra naujas dalykas, bet Vokietijoje, Amerikoje, teko girdėti, kad tai yra populiaru, kai prie ūkininko buriasi bendruomenės – jie gali apsilankyti darže, padirbėti. Ir mes turime tokią idėją. Kol kas lietuviams nelabai priimtina, bet galbūt reikėtų tokią mintį daugiau skleisti“, - svarstė viena gamtinės žemdirbystės propaguotoja.