Ant palangės galima užsiauginti gaudybę prieskoninių augalų, bet reikia sukurti tam tinkamas sąlygas, sako Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržų augalų selekcijos sektoriaus vyresniojo mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė. Pavyzdžiui, auginti svogūno laiškus, augalą pamerkus į vandenį, galima, bet ne ilgiau kaip savaitę.

„Jeigu laiškus norime auginti ilgesnį laiką, augalui pritrūks maisto medžiagų. Geriausia būtų tiesiog nusipirkti lovelį. Prekybos centruose tikrai yra įvairiausių. Pripylus durpių substrato, reikia tiesiog susodinti svogūnus vieną šalia kito. Tada turėsime geresnės kokybės ir skanesnius laiškus“, – pataria N. Maročkienė.

Pipirnę galima naudoti vos po savaitės

Anot N. Maročkienės, iš ant palangės galimų auginti augalų, bene greičiausiai sudygstantis – pipirnė. Jau po savairės jos stiebeliais galima pagardinti maistą. Specialistės teigimu, auginti pipirnę nėra sunku – galima sėti tiesiog į turimą substratą ar daržo žemę. Norintiems dar paprastesnio varianto N. Maročkienė siūlo sėklas paberti ant gerai drėgmę sugeriančio popierius ir jas užkloti tokiu pat popieriumi. Vietoj popieriaus galima naudoti ir vatą.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad sėklos visada gautų drėgmės, kad medžiaga, ant kurios išdėstomos sėklos, visą laiką būtų drėgna, palaikytų drėgmę. Sėklos pradeda dygti trečią parą. Po savaitės jau galima naudoti žalumą“, – pasakoja LRT Radijo pašnekovė.

Kvapusis rozmarinas, pasak jos, yra kaprizingas augalas. Be to, lėtai auga– sėklos dygsta bent dvi savaites, o, jei nesudaromos optimalios sąlygos, – ir dar ilgiau. Sėti tiesiai į dirvą N. Maročkienė šio augalo nerekomenduoja.

„Rozmarinas – daugiametis augalas, bet auga labai lėtai, ypač pirmais metais. Kita vertus, yra labai kvapnus. Namų sąlygomis, turint nors vieną augaliuką ant palangės arba balkone, namuose oras tikrai kvepėtų šviežumu“, – užtikrina specialistė.

Galima auginti ir krapus, bet jie praras dalį savybių

Dar vienas daug kantrybės reikalaujantis augalas – petražolė. Skirtingai nei rozmariną, petražolę galima sėti tiesiai į dirvą, bet daigelių lygiai taip pat tenka laukti dvi savaites, o žalumos – mėnesį.

„Patarčiau, auginant petražoles žalumai, pasirinkti lapinių petražolių veisles, nes šakninės petražolės augina ilgą šaknį. Tos sąlygos, kurios susidaro ant palangės, kai yra nedidelis indas, į kurį įsodiname – netinkamos“, – aiškina N. Maročkienė, patikslindama, kad šakninės petražolės šaknis siekia daugiau kaip 30 cm.

Tiesiai į dirvą galima sėti ir dašius, kurių specialistė išskiria dvi rūšis – vienmečius, dar vadinamus darželiniais, ir kalninius. Pastarasis, kalninis, auga kelerius metus, todėl, pasėjus dabar, augalas gyvuotų ketverius–penkerius metus.

Dar vienas augalas, kurį galima išsiauginti tiesiog ant palangės – vaistinis čiobrelis. N. Maročkienė tikina, kad jis labai aromatingas. Tai – neaukšti augaliukai, kuriuos galima komponuoti tame pačiame vazone su kitais, aukštesniais prieskoniniais augalais.

Norintiems ant palangės auginti nedidelius augalėlius turėtų patikti ir kvapieji mairūnai, kurie, anot specialistės, auga iki maždaug 30 cm aukščio. Augalo gimtinėje jis daugiametis, bet Lietuvoje, norint pasiekti tą patį rezultatą, mairūną reikia tinkamai ir kruopščiai prižiūrėti. Sena žaluma turi būti nupjaunama, kad galėtų atželti nauja.

Daugelio naudojamus krapus taip pat galima užauginti ant palangės ar balkone, bet N. Maročkienė perspėja, kad jie nebus tokie patys, kaip užauginti lauke. Jos patarimu, reikėtų pirkti tas krapų veisles, kurios formuoja gausią lapiją, o žiedyną suformuoja labai vėlai.

„Lauke augantys krapai yra daug kvapnesni, aromatingesni. Iš bėdos galima auginti, bet kvapnumu jie nepasižymės, nes sudaromos ne tokios sąlygos – per mažai šviesos ir gryno oro. Jie mėgsta atvirą vietą. Jeigu norite auginti, siūlyčiau pasirinkti žemaūges veisles“, – sako N. Maročkienė.

Bene paprasčiausia užsiauginti svogūno laiškus

Norint užsiauginti baziliką, reikėtų pasirūpinti tinkamomis sąlygomis, nes tai – itin šilumą mėgstantis augalas. Geriausia jį auginti ant lango, nukreipto į pietus, palangės. „Bazilikai tikrai mėgsta šilumą ir šviesą, bet vėl kyla problema – dauguma veislių yra aukštaūgės. Jeigu auginsime patalpos sąlygomis, turime pasirinkti kuo žemesnes veisles“, – atkreipia dėmesį N. Maročkienė.

Bene paprasčiausia ant palangės išsiauginti svogūno laiškus. Anot ekspertės, jie auga greitai, todėl įmerkti svogūną į vandenį – paprasčiausias būdas. Tačiau ji prideda, kad tokiu būdų auginti svogūno laiškus galima vos savaitę. Vėliau augalą būtina persodinti į žemę.

„Jeigu laiškus norime auginti ilgesnį laiką, augalui pritrūks maisto medžiagų. Geriausia būtų tiesiog nusipirkti lovelį. Prekybos centruose tikrai yra įvairiausių. Pripylus durpių substrato, reikia tiesiog susodinti svogūnus vieną šalia kito. Tada turėsime geresnės kokybės ir skanesnius laiškus“, – pataria N. Maročkienė.

Jos teigimu, vandenyje augantys laiškai dažnai būna aštroki. Auginant juos žemėje laiškai bus skanesni, tvirtesni, gausiai žels. Be to, LRT Radijo pašnekovė aiškina, kad svogūnams reikia nedaug žemės – užtenka įpilti 5 cm storio žemės sluoksnį ir ant jos sudėti svogūnus. Užkasti nereikia, augalas po kurio laiko išleis šaknis. Anot N. Maročkienės, panašiai galima auginti iš laiškinius česnakus, kurie gražiai atrodo ir žydi.

Ekspertė pataria, kad visus minėtus augalus galima sodinti pačioje kovo pradžioje. Tačiau nereikėtų pamiršti atsižvelgti ir į nurodymus ant sėklų pakuočių.

Nesant tinkamoms sąlygoms, augalo neverta auginti

N. Maročkienė pabrėžia, kad, jeigu augalas auginamas tokioje vietoje, kurioje bent šešias valandas per parą negauna ryškios saulės šviesos, jo auginti net neverta, nes augalas tiesiog būtų skurdinamas. Prieš imantis auginti prieskoninius augalus, būtina pagalvoti, ar namuose yra tam tinkama vieta.

Kiekvienam augalui taip pat reikėtų parinkti jam tinkantį indą, kad būtų sukurtos kuo natūralesnės augimo sąlygos. Indo forma priklauso nuo šaknų sistemos, kuri gali būti kuokštinė arba liemeninė. Kuokštinės šaknys skverbiasi į šonus, todėl tokiems augalams pakanka seklaus indo. Jei augalo šaknis yra linkusi skverbtis į gylį, jam būtinas gilesnis indas.

„Jeigu į vieną indą norime įsodinti kelis augalus [...], viduryje sodinkime aukštesnį augalą, iš kraštų – žemesnius, kad paskui jie vienas kito neužgožtų“, – pataria N. Maročkienė.

Taip pat svarbu sėklų nepasodinti per giliai. Tai galima nuspręsti pagal sėklos dydį. Smulkias sėklas derėtų sėti paviršiuje, dideles – giliau. N. Maročkienė pateikia pavyzdį, kad raudonėlio sėklos labai smulkios, todėl jas galima tiesiog pabarstyti ant žemės paviršiaus ir užsijoti smėliuko, kad būtų palaikoma drėgmė. Pasodintų sėklų svarbu nelieti stipria srove, nes jos gali būti išplautos.

„Atkreipsiu dėmesį, kad, prieš perkant bet kokios rūšies augalo sėklas, visų pirma reikia pažiūrėti, kas parašyta ant pakuočių. Jeigu perkate daržovę, ji, auginant namų sąlygomis, turi būti kuo ankstyvesnė. Turi būtų ne aukšta, o žemaūgė. Tada galime patikimai auginti ir namų sąlygomis. Aukštaūgių tikrai nepirkite. Kai užaugs pusės metro aukščio augalas, nežinosite, ką toliau daryti“, – perspėja N. Maročkienė.

Jos nuomone, geriausia sėklas įsigyti specializuotose parduotuvėse, nes, perkant kitur, galima įsigyti ne tai, ko norima. Specialistė pripažįsta, kad turguje sėklos kainuos pigiau, todėl kiekvienas gali pasirinkti pagal savo kišenę.