Šalies vandens telkinių dugne, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, gali būti beveik 155 mln. kubinių metrų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytuose 9 telkiniuose yra apie 6 mln. kubinių metrų, parengtinai išžvalgytuose 5 telkiniuose – beveik 16 mln. kubinių metrų šių naudingųjų iškasenų.

Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, šalies verslui vertėtų labiau susidomėti sapropeliu. Šios ežerinės kilmės nuosėdos, susidariusios gėlų, stovinčio vandens telkinių dugne, iki šiol daugiausia naudotos tik kaip šalutinis produktas ežerams valyti ar laukams tręšti. Leidimus išgauti sapropelį LGT yra išdavusi keturioms įmonėms.

Sapropelis ypač vertingas kaip trąša dirvai, papildas pašarams ir lesalams. Iš jo gaminami biopreparatai, vaškai, rūgštynių ir acto rūgštys. Ši naudingoji iškasena puikiai tinka SPA ir purvo procedūroms. Gaminiai su sapropeliu atsparūs pelėsiui, jį galima naudoti termoizoliacinėms plokštėms ir keramzitui gaminti.

Sapropelio randama daugelyje Lietuvos ežerų, daugiausia jo kaupiasi 5–12 m gylyje, bet aptinkama ir giliau – net 25 m po vandeniu. Kai kuriuose vandens telkiniuose jis siekia net 7 metrus. Taip pat nuo 1 m iki 5 m storio sapropelio sluoksnių randama ir po durpėmis. Per metus gali susidaryti tik 1-2 mm storio sapropelio sluoksnis. Tai rodo, kad organinės medžiagos ir junginiai sapropelyje galėjo kauptis daugiau nei dešimt tūkstančių metų.