- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širšės ir vapsvos – pavojingi ir antroje vasaros pusėje suaktyvėjantys vabzdžiai, nuo kurių nukentėti gali ir nealergiški žmonės. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
Anot jo, žmonėms, norintiems išnaikinti vabzdžių lizdą, derėtų į pagalbą kviestis specialistą ir nerizikuoti: „Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus.“
Itin aktyvios – antroje vasaros pusėje
Tiek širšių, tiek vapsvų dabar yra gana daug, LRT RADIJUI sako Almantas Kulbis. Anot jo, šie geluoniniai plėviasparniai yra pavojingi gyvūnai, nuo kurių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje miršta daug žmonių: „Žmonėms, kurie alergiški, tiek vapsvos, tiek širšės pavojingos. Jos itin aktyvios antroje vasaros pusėje. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad galima vapsvas ir širšes išnaikinti savavališkai, bet taip nėra.“
Pašnekovo teigimu, žmonės mano, kad vapsvos ir širšės kelia pavojų tiek šalia sodybų, tiek daugiabučiuose, todėl prisikaito liaudies patarimų internete ir bando jas pašalinti. „Iš tikrųjų, tai pavojingas procesas, todėl tokį darbą geriausia patikėti specialistams. Beje, vapsvos šiek tiek skiriasi nuo širšių, yra mažiau pavojingos ir ne tokios aktyvios. Tačiau dažnai žmonės neatskiria vienų nuo kitų ir agresyvumas būna sąlyginis“, – aiškina gamtininkas.
Įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas biologas Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar į specialistus kreipiasi žmonės, patys bandę naikinti vapsvas ir širšes, sako, kad tokių atvejų tikrai būna: „Tačiau, laimei, dažnai žmonės nedrįsta to daryti patys. Jie pasikonsultuoja telefonu, o mes paaiškiname, kad nereikia patiems kovoti su geliančiais vabzdžiais. Dažnai žmonės net nebandę patys naikinti vabzdžių, kreipiasi į mus.“
Siūlo kreiptis į specialistus
L. Grigaliūnas teigia, kad vabzdžius sunaikinti įmanoma ir savarankiškai, nusipirkus reikiamų priemonių, tačiau tai nerekomenduotina. „Reikia išmanyti jų paros ciklą, žinoti, ar širšės ir vapsvos naktimis grįžta į lizdą. Kalbant apie įvairius aerozolinius balionėlius, kurie pardavinėjami parduotuvėse, jie nėra itin efektyvūs. Dėl to gali kilti rizika sveikatai, kartais net gyvybei“, – tvirtina pašnekovas.
Paklaustas, ar širšių lizdas gali būti naudingas, A. Kulbis sako, kad su vabzdžiais galima gyventi ir taikiai. Visgi, jei namuose yra vaikų, širšių ar vapsvų lizdas gali kelti pavojų: „Pačiam teko gyventi name, antrame aukšte, kur po atbraila visą vasarą buvo širšių lizdas. Tai įdomus gyvūnas, galima jį stebėti. Širšių lizdai – skirti vieniems metams, rudenį jie savaime nunyksta. Lieka tik motinėlės, kurios žiemoja kažkur malkinėse, o pavasarį kuria naujus lizdus.“
Anot A. Kulbio, jei žmogus žino, kad yra alergiškas, nereikia imtis pačiam naikinti lizdo. „Kiekvienam darbui yra specialistas, taip ir čia. Nežinau, ar daug kas tuo užsiima Lietuvoje, bet geriau patikėti darbą specialistams. Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus. Net nealergiškas žmogus gali labai stipriai nukentėti. Nors širšių ar vapsvų įkandimas nėra toks stiprus, kaip bitės, skausmas ir nemalonūs pojūčiai gali sugadinti vasarą“,– tvirtina gamtininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejuje – pirmieji ruoniukai-pamestinukai1
Šį sekmadienį į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas pirmasis šiemet pajūryje rastas išsekęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis. Apie jį pranešė žmonės, pastebėję gyvūną krūmuose ties molu Smiltynėje. ...
-
Jungtinėje Karalystėje – sumaištis: žmonės masiškai atiduoda gyvūnus į prieglaudas3
Vis daugiau britų atsisako savo augintinių dėl augančių pragyvenimo išlaidų. Gyvūnų prieglaudos sako sulaukiančios rekordinių skaičių atstumtų keturkojų. ...
-
Vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais6
Nuo šeštadienio visuose vandens telkiniuose draudžiama plaukioti laivais su vidaus degimo varikliais. Šis draudimas galios iki kovo 31 dienos, pranešė Aplinkos ministerija. Išimtis taikoma tik vandenų keliuose, taip pat ...
-
Miškų tarnyba: pušinis pjūklelis reikšmingos žalos pušynams Ignalinoje šiemet nedarys2
Pušiniam pjūkleliui pernai pažeidus apie 6,7 tūkst. hektarų Ignalinos rajono miškų, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad šiemet pušynų lajų pakenkimai bus „nepavojingi ir menki“. ...
-
Tirpstančių ledynų prognozė: Europos šiemet laukia šilta ir sausa vasara7
Mokslininkai įsitikinę, kad stebint Grenlandijos ledo dangos tirpimą galima nuspėti vasaros orus Europoje. ...
-
Šiauliečiai piktinasi: nukirstas istorinis Spaudos ąžuolas3
Istorinis, prieš beveik 100 metų Šiauliuose pasodintas Spaudos ąžuolas – nukirstas. Vietoj jo ir dar dviejų klevų už mėnesio bus pasodinti trys nauji brandūs medžiai, tačiau šiauliečių šis faktas nedžiugina. Žmon...
-
Ceikinių g. ąžuolą nukirtę NT vystytojai miestui išmokės 150 tūkst. eurų kompensaciją6
UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Sostinės savivaldybė nurodo, kad lėšas panaudos apželdinimo projektams. ...
-
Viena baisiausių ligų, kuri gali pražudyti jūsų augintinį: kaip apsaugoti?
Žmonėms saugantis erkių platinamo erkinio encefalito ar laimo ligos, veterinarijos gydytojai perspėja apie keturkojams pavojingas erkių pernešamas ligas. Viena iš jų – babeziozė. Plačiau apie šią ligą, kuria dažniausiai su...
-
Teršiate aplinką? Galite netekti turto8
Aplinkos teršėjai gali netekti turto. Tokią tvarką įteisinti siūlo Aplinkos ministerija. Tiesa, baudos už aplinkos teršimą niekur nedingtų. Kokio turto gali netekti teršėjai ir kodėl jau galiojančių baudų jiems nepakanka, pasa...
-
Po beveik metų trukusios reabilitacijos į Baltiją sugrįžo ruoniukė Kaniukė2
Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama Lietuvos jūrų muziejuje. ...