- LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Širšės ir vapsvos – pavojingi ir antroje vasaros pusėje suaktyvėjantys vabzdžiai, nuo kurių nukentėti gali ir nealergiški žmonės. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
Anot jo, žmonėms, norintiems išnaikinti vabzdžių lizdą, derėtų į pagalbą kviestis specialistą ir nerizikuoti: „Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus.“
Itin aktyvios – antroje vasaros pusėje
Tiek širšių, tiek vapsvų dabar yra gana daug, LRT RADIJUI sako Almantas Kulbis. Anot jo, šie geluoniniai plėviasparniai yra pavojingi gyvūnai, nuo kurių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje miršta daug žmonių: „Žmonėms, kurie alergiški, tiek vapsvos, tiek širšės pavojingos. Jos itin aktyvios antroje vasaros pusėje. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad galima vapsvas ir širšes išnaikinti savavališkai, bet taip nėra.“
Pašnekovo teigimu, žmonės mano, kad vapsvos ir širšės kelia pavojų tiek šalia sodybų, tiek daugiabučiuose, todėl prisikaito liaudies patarimų internete ir bando jas pašalinti. „Iš tikrųjų, tai pavojingas procesas, todėl tokį darbą geriausia patikėti specialistams. Beje, vapsvos šiek tiek skiriasi nuo širšių, yra mažiau pavojingos ir ne tokios aktyvios. Tačiau dažnai žmonės neatskiria vienų nuo kitų ir agresyvumas būna sąlyginis“, – aiškina gamtininkas.
Įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas biologas Liutauras Grigaliūnas, paklaustas, ar į specialistus kreipiasi žmonės, patys bandę naikinti vapsvas ir širšes, sako, kad tokių atvejų tikrai būna: „Tačiau, laimei, dažnai žmonės nedrįsta to daryti patys. Jie pasikonsultuoja telefonu, o mes paaiškiname, kad nereikia patiems kovoti su geliančiais vabzdžiais. Dažnai žmonės net nebandę patys naikinti vabzdžių, kreipiasi į mus.“
Siūlo kreiptis į specialistus
L. Grigaliūnas teigia, kad vabzdžius sunaikinti įmanoma ir savarankiškai, nusipirkus reikiamų priemonių, tačiau tai nerekomenduotina. „Reikia išmanyti jų paros ciklą, žinoti, ar širšės ir vapsvos naktimis grįžta į lizdą. Kalbant apie įvairius aerozolinius balionėlius, kurie pardavinėjami parduotuvėse, jie nėra itin efektyvūs. Dėl to gali kilti rizika sveikatai, kartais net gyvybei“, – tvirtina pašnekovas.
Paklaustas, ar širšių lizdas gali būti naudingas, A. Kulbis sako, kad su vabzdžiais galima gyventi ir taikiai. Visgi, jei namuose yra vaikų, širšių ar vapsvų lizdas gali kelti pavojų: „Pačiam teko gyventi name, antrame aukšte, kur po atbraila visą vasarą buvo širšių lizdas. Tai įdomus gyvūnas, galima jį stebėti. Širšių lizdai – skirti vieniems metams, rudenį jie savaime nunyksta. Lieka tik motinėlės, kurios žiemoja kažkur malkinėse, o pavasarį kuria naujus lizdus.“
Anot A. Kulbio, jei žmogus žino, kad yra alergiškas, nereikia imtis pačiam naikinti lizdo. „Kiekvienam darbui yra specialistas, taip ir čia. Nežinau, ar daug kas tuo užsiima Lietuvoje, bet geriau patikėti darbą specialistams. Kalbame apie gyvūnus, kurie turi tam tikrą informavimo sistemą – jei vienam kyla pavojus, jis pasikviečia į talką kitus. Net nealergiškas žmogus gali labai stipriai nukentėti. Nors širšių ar vapsvų įkandimas nėra toks stiprus, kaip bitės, skausmas ir nemalonūs pojūčiai gali sugadinti vasarą“,– tvirtina gamtininkas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo5
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų19
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...