- LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Taigi, jau visai arti balandžio galas – dar savaitė, ir mus pasitiks gegužė. Tačiau tik kitu metų laiku būtų galima sakyti, kad dienos prailgs, kad mes ilgai žvalgysimės ir lauksime, kol kas nors įvyks. Dabar viskas tik sušmėžuos, sulinguos, pamos sparnais...
Toks jau tas pavasaris... Jis visą laiką ką nors veikia, kuria, o nespėjusiems su juo koja kojon tenka nusivilti – juk nepastebėti praskriejo patys gražiausi šio pavasario darbai ir kūriniai. Nors dar tikrai ne viskas prarasta – jei šį rytą paskubėsite girion, į laukus, prie ežero ar upės, pateksite į tikrą pavasario sūkurį.
To, kas dabar vyksta aplink mus, jau neįmanoma pamatyti vienam – tuo turime dalintis visi, vieni su kitais. Štai kad ir augalų žydėjimas – sustoji miško pašlaitėje, pilkajai pečialindai tinksint, ir žvalgaisi.
Dar mėlynuoja žibuoklių žiedeliai, bet jau išblukę, paskutiniai. Čia pat baltuoja ir geltonuoja plukės, linksta rausvai violetiniai rūteniai, tarp žolių gležnais geltonais žiedeliais mirksi vištapienės. Pavėsyje pro žalius lapus kyla ryškiai geltoni švitriešiai, pabaly geltonuoja purienos.
O jeigu jau prakalbome apie drėgnų vietų augalus... Neseniai gavome nuotraukų su šaltiniuotame miškely kylančiomis rausvomis žiedų burbuolėmis. Mūsų klausė, koks čia augalas lyg iš niekur pražydo taip anksti. Stebėtojai, beje, rašė, kad šio augalo žiedyne sukasi ir bitės, ir kamanės.
Taip, jie pastebėjo labai taikliai – pavasarį pražystantis plačialapis šaukštis yra mėgstamas vabzdžių, labai medingas. Jis žydi vienu metu su blindėmis, tik nėra toks įprastas. Bet ir retu jo nepavadinsi – aptiksi dažname paupyje, drėgnoje paežerėje. Beje, greitai žiedyną laikantis šaukščio stiebas ištįs iki pusės metro ilgio ir greta pradės augti lapai. Gegužę vietoj žiedų baltuos pūkai, pasiruošę skraidinti šaukščio sėklas, o lapai bus didesni net už varnalėšų skėčius.
Kas suskubo, pavasario augalus rinko ir valgė. Sutikite – dilgėlių sriuba, šviežių kiaulpienių ar garšvų lapų salotos yra ir sveika, ir skanu. Tuoj pat pievose jau bus renkamos rūgštynės. Pažįstantys augalus ir žinantys, kurie jų gali būti naudingi, iki gegužės vidurio jais gali paįvairinti savo meniu.
Mėgstantys ir mokantys bobausiauti, žinantys, kaip ruošti šiuos grybus, jau paragavo pirmosios bobausienės. Du kartus apvirus, bobausiai kiekvienuose namuose ruošiami vis kitaip. Tačiau tai nesvarbu. Svarbiausia – šiais grybais nepiktnaudžiauti. Beje, tuoj pradės augti briedžiukai, kurie nėra tokie pavojingi. Taigi, jei bijome rinkti bobausius, palaukime jų.
Visus – bobausiautojus, keliautojus gamtoje – norime paakinti: eidami į mišką, būtinai pasiruoškite – apsirenkite tinkamai ir pasiimkite pinigėlių... O ką gi ten miške pirksi? Juk ką pamatysi ir įsiminsi, ir bus didžiausias pirkinys, tiksliau – veltui gauta gamtos dovana.
Na taip, bet nepamirškite vieno dalyko – gegutės jau kukuoja. Šventė gamtai ir mums. Gal jos – ne paskutiniai į namus skubėję paukščiai? Ką tik prie Žeimenos matėme net keletą kukučių. Jie iš Afrikos sugrįžo ir sukiojasi prie žmonių sodybų. Ten randa daugiau maisto, ten kažkur ir perės...
Tačiau į Lietuvą jau sugrįžo ir kregždės? Tiesa, stebėtos pačios pirmosios ir vėl pradingo, nes savaitės viduryje orai labai atvėso, kai kur iškrito šlapdriba. Kregždės – šilumos ir šviesos, saulės paukščiai. Joms reikia ir ore skraidančių vabzdžių, kurių dabar kaip tik ir pritrūko...
Šelmeninės kregždutės pavasarį kai kada iš tikrųjų pasirodo labai anksti. Pati pradžia joms nebūna labai lengva. Ryte jos turi gerokai luktelėti, kol oras prašyla ir pakelia vabzdžius, tačiau jei šilumos nebūna, tenka skristi atgal į pietus – nors šimtą kitą kilometrų. Suradusios ežerą, upės slėnį kregždės apsistoja, nes čia visada gausiau vabzdžių.
Įdomu – o kaip dabar atrodo Žuvintas, kuo jis gyvena? Dabar Žuvinte – pats gražusis pavasario atgimimas. Paukščių balsai, varlės, salose geltonuojantys švendrai ir nendrės bei pro juos besikalantys žali šių metų ūgliai sukuria nepaprastą pavasario panoramą. Ne be reikalo čia rezervatas, kitąmet minėsime jau 80-ies jo įkūrimo metų jubiliejų. Kažkada Žuvintas buvo žvejų rojus – bent jau vietiniai žmonės čia gaudė žuvis ir iš šio savo menko verslo pragyvendavo. Dabar visa tai liko tik istorijos knygose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ES klimato stebėsenos tarnyba: nuo 2005-ųjų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau3
Europos Sąjungos (ES) klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ pirmadienį pranešė, kad nuo 2005 metų vandenynai šyla beveik dvigubai greičiau, dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos kylant pasaulinei temperatūrai. ...
-
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti metines kormoranų sumedžiojimo kvotas4
Aplinkos ministerija siūlo nustatyti kormoranų sumedžiojimo kvotas, kurios būtų apskaičiuojamos įvertinus per septynerius metus sumedžiotų kormoranų metinį vidurkį kiekviename žuvininkystės ūkyje. ...
-
Paukščiai skuba į žiemavietes3
Šiais metais, orams vis dar mus lepinant, paukščių būriai, kitaip nei įprastai, delsė pradėti savo kelionę į žiemavietes. Pirmieji nenutrūkstantys paukščių būriai pastebėti rugsėjo viduryje, kurie priminė, koks unikalus Kur...
-
Patirtis atkuriant didžiojo apuoko populiaciją – tarptautiniame žurnale2
2020-2023 metais Lietuvos zoologijos sodui ir asociacijai „Ekosistemų apsaugos centras“ vykdant projektą buvo veisiami ir į laisvę paleidžiami itin nykstantys paukščiai – didieji apuokai (lot. Bubo bubo). Projekto metu buvo i&sca...
-
Atnaujintame pažintiniame take – norus pildantys rieduliai ir net vaisingumo akmuo
Yra Lietuvoje vieta, kur ant akmens pasėdėjusios moterys vaikų susilaukia. Kiti rieduliai norus pildo ar sveikatą dovanoja. Ir itin švaraus šaltinio vandens išgėrę – pasveiksta ir svorio numeta. ...
-
Aptikta nauja ryklių rūšis: jau dabar gresia išnykimas?
Floridos tarptautinio universiteto mokslininkai patvirtino aptikę naują kūjagalvių ryklių rūšį. Liūdnas faktas, kad oficialus ryklio atradimas paskelbtas mažėjant jo populiacijos skaičiui. Žurnale „Zootaxa“ paskelbtame moksliniam...
-
Kokio oro tikėtis savaitgalį?1
Sinoptikai praneša, kad šalyje laukiama staigių orų permainų. Vis dar vasariškus orus iš Lietuvos stums pavėlavęs ruduo, sulauksime daugiau lietaus. ...
-
Žmonės sunerimo: kodėl drumstas šaltinių vanduo?3
Regioninio parko lankytojus išgąsdino drumzlinas šaltinio vanduo, čiurlenantis iš kopos Karklėje. Žmonės sunerimo, kad galbūt į paplūdimį teka teršalai. Gamtosaugininkai ramina, jog rudos nuosėdos susidaro dėl gruntiniuos...
-
Gamtosaugininkai sunerimę: sparčiai nyksta drugeliai3
Sunerimę Jungtinės Karalystės gamtosaugininkai, mat šalyje sparčiai mažėja drugelių. Šiemet jų priskaičiuota mažiau nei kada nors anksčiau. ...
-
Mažojo hipopotamo šlovė: mielas mažylis tirpdo žmonių širdis3
Tailando Khao Kheow zoologijos sodo prižiūrėtojas Atthaponas Nundee jau maždaug penkerius metus skelbia mielų savo prižiūrimų gyvūnų akimirkų įrašus. Tačiau jis neįsivaizdavo, kad zoologijos sodo naujagimis nykštukinis hipopotamas p...