Šiems vabzdžiams labai reikia druskų, šiuo atveju – natrio. To šaltiniu tampa vėžlio ašaros, kurias vabzdžiai bando išgerti. Tokia procedūra didiesiems gyvūnams nekenkia. Tai yra puikus bendradarbiavimo gamtoje pavyzdys.

Tačiau norint suprasti, kodėl drugeliams reikia druskų, pirmiausiai turime suprasti unikalią Peru, kur ir gyvena šie vabzdžiai, geografiją.

Toliau nuo krantų, žemyno gilumoje Andų kalnai tarsi atitveria orą bei mineralų telkinius nuo lietaus, kuris atkeliauja nuo Ramiojo vandenyno. Nors toje vietoje yra džiunglės, kuriose drėgmės tikrai netrūksta, čia lietus jau atkeliauja nuo Atlanto vandenyno.

Prieš pasiekdamas Peru džiungles šis lietus keliavo per visą Braziliją, beveik per visą Pietų Ameriką, todėl jau yra praradęs beveik visus mineralus. Šis lietus dar turi išsaugojęs keletą rūšių mineralų, tačiau jame visiškai nėra natrio.

Taigi natrio ieško ne tik Peru drugeliai, bet ir visi čia gyvenantys žolėdžiai. Gyvūnams reikia druskų, kad galėtų reguliuoti savo kūnus.

Natūralu, kad žolėdžiai gauna mažiau druskų iš gamtos, todėl jų turi ieškoti papildomai, iš alternatyvių šaltinių. Būtent dėl šių reiškinių dauguma gyvūnų Peru elgiasi taip keistai.

Pavyzdžiui, papūgos paupiuose laižo molį, o prakaituotas žmonių kūnas tiesiog traukte traukia vabzdžius. Juos taip pat pritrauks ta vieta, kurioje „paliksite“ savo šlapimą.