Naujosios Zelandijos pakrantė yra pavojinga vieta banginiams, kurie čia itin dažnai užplaukia ant seklumos ir negali grįžti į vandenyną.

Prieš kelias dienas vėl teko gelbėti daugiau nei tris dešimtis šių galingų jūrų žinduolių.

Aplinkosaugininkai, patys prisidėję prie gyvūnų gelbėjimo operacijos, gyrė šimtų vietos žmonių neįtikimas pastangas padėti išgelbėti dūstančių banginių būrį.

„Nuostabu matyti, kokį nuoširdų rūpestį ir užuojautą žmonės parodė šiems nuostabiems gyvūnams. Tokia reakcija rodo gilų mūsų visų ryšį su vandenynu“, – rašoma Gamtos apsaugos departamento atstovo spaudai Joelo Lauterbacho pareiškime.

Be to, pagal senąsias maorių tradicijas atlikta ceremonija, skirta trims suaugusiems banginiams ir vienam žuvusiam jaunikliui pagerbti.

Naujosios Zelandijos čiabuviai banginius laiko taonga – šventu kultūriniu turtu.

Nuo 1840 m. Naujojoje Zelandijoje užregistruota daugiau kaip 5 tūkst. banginių žūčių pakrantėje.

Didžiausias jų fiksuotas 1918 m., kai Čatamo salose ant seklumos užplaukė ir nugaišo apie 1 tūkst. banginių.

Dažnai neaišku, kodėl banginiai stringa pakrantėje, manoma, kad tam įtakos turi šios salų valstybės geografinė padėtis.

Tiek Šiaurės, tiek Pietų salose yra išsikišusios pakrantės ruožai su sekliais, nuožulniais paplūdimiais, kurie gali suklaidinti banginius.