Prie namų augantys medžiai ir krūmai netrukus galėtų mėgautis šaltojo sezono ramybe, tačiau tai laikas, kada kai kuriuos iš jų galima apgenėti formuojant vainikus. Tai reikia atlikti itin išmoningai.

"Dabar galima pažeminti ir kartu atjauninti senų ir, atrodo, beviltiškai aukštų obelų vainikus. Šį darbą galima atlikti net ir žiemą, bet oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 15 laipsnių šalčio", – aiškino jau 20 metų šį darbą profesionaliai atliekantis Arūnas Butėnis.

Anot pašnekovo, po tokio drastiško vaismedžio genėjimo – vainiko pažeminimo ir vaismedžio atjauninimo – pavasarį pradeda gausiai augti vilkūgiai, kurie šakų pjūvio vietose kartais suželia tiesiog kuokštais. Tokiu atveju juos reikia paprasčiausiai išlaužyti – tai lengva padaryti vasarą, iki Joninių ar net ir vėliau. Tokiu metu vilkūgiai būna nesumedėję ir labai lengvai išlūžta iš augimo vietos. Šalinti reikia tik stačiai augančius ūglius, o gulsčius dera palikti, nes iš jų susiformuos vaisinės šakos.

"Jei vilkūgiai dar neišgenėti, tai šį darbą galima atlikti ir dabar, antraip kitais metais vilkūgiai taps puikiu masalu amarams. Dabar minėtus ūglius reikia nupjauti taip, kad neliktų šakelės kelmelio. Kartu būtina pašalinti visas ligotas, pažeistas, sausas šakas", – teigė specialistas. Jis aptarė rudenį neliesti jaunų medelių – jų vainikų formavimą reikėtų atidėti pavasariui, nes patrumpintos šakelės žiemą gali nušalti", – perspėjo A.Butėnis.

Specialistas priminė, kad dabar nevalia genėti pavasarį žydinčių dekoratyvinių augalų (krūmų, medžių, gyvatvorių) – tokie augalai turi būti genimi po žydėjimo. Vyšnioms ir slyvoms dabar taip pat nėra tinkamas metas – šiuos kaulavaisius vedančius medžius reikia genėti pavasarį.

Dabar nevalia vaismedžių šakose daryti didelių pjūvių – žaizdų, išskyrus tuos atvejus, kai norima atjauninti seną vaismedį, pažeminti jo vainiką. Tokius darbus geriau patikėti specialistams. Šiuo metu dar galima genėti serbentų krūmus, iki žemės išpjaunant senas, storas, pajuodusias šakas.

Abejojantiesiems, ar apskritai reikia genėti vaismedžius, verta žinoti, kad negenimi vaismedžiai labiau serga grybinėmis ligomis, juos labiau puola kenkėjai, o retai arba mažai genimos obelys ar kriaušės pramečiuoja. Tai yra menkiau dera, jų vainikai sutankėja, šakos ištįsta, kryžiuojasi, trukdydamos vienos kitoms augti.

Komentaras

Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė

Jei medžiai ar krūmai auga privačioje valdoje, už jų priežiūrą ir tvarkymą atsako valdos savininkas (bendraturčiai). Jei želdiniai nėra paskelbti saugotinais, sklypo savininkas (bendraturčiai) gali juos tvarkyti be jokių leidimų. Jei privačioje valdoje augantys želdiniai yra paskelbti saugotinais, jiems genėti, pjauti yra būtinas Aplinkos apsaugos skyriaus išduotas leidimas.

Jei bus be leidimo nupjautas saugotinas medis ar krūmas, savininkui bus skirta bauda. Sužinoti ar medžiai (krūmai) yra paskelbti saugotinais, nesudėtinga. Reikia pažiūrėti į du dokumentus – žemės sklypo planą, kuriame turi būti pažymėti saugotini medžiai. Kitoje sklypo plano pusėje paprastai būna lentelė, kurioje įrašyta konkreti saugotinų medžių rūšis, nurodytas jų skaičius, diametras ir pan. Taip pat galima tai sužinoti gavus nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio Specialiųjų naudojimo sąlygų dalyje būna įrašyti saugotini medžiai, želdiniai, gamtos paminklai ir pan. Jei sklypo savininkui vis dėlto neaišku, ar jo sklype augantis medis (krūmas) yra saugotinas, geriausia pateikti mūsų skyriui prašymą dėl genėjimo ar kirtimo ir mes nustatysime, ar reikia leidimo. Jei želdinys yra nesaugotinas, mes raštu pranešime pareiškėjui, kad jis gali be tvarkyti (genėti, kirsti) savo želdinius ir be leidimo. Jei daugiabučio namo bendrija yra susiformavusi sklypą, ji yra to sklypo savininkė, jai galioja tokia pat tvarka, kaip ir individualios valdos savininkui. Jei prie daugiabučio namo sklypas nesuformuotas, kitaip tariant, žemė yra valstybinė – už jos tvarkymą ir priežiūrą atsako savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius.

Čia daugiabučio namo gyventojai negali genėti, pjauti ar kitaip tvarkyti (persodinti) jokių medžių ar krūmų negavę leidimo. Gyventojai turi raštu kreiptis į Miesto tvarkymo skyrių dėl konkretaus želdinio genėjimo ar pjovimo. Miesto tvarkymo skyrius gali organizuoti želdinių tvarkymą tose teritorijose, tik gavęs Aplinkos apsaugos skyriaus leidimą. Pažeidusieji šiuos reikalavimus yra baudžiami. Be leidimo nupjovus saugotiną medį gali tekti sumokėti net keletą tūkstančių litų – baudos dydis priklauso nuo pažeidimo masto ir padarytos žalos dydžio. Mūsų skyrius sulaukia daug skambučių dėl medžių pjovimo, nes gyventojai domisi, ar pjovėjai turi leidimus. Nustatę, kad leidimas nebuvo išduotas, aiškinamės galimus pažeidėjus ir skiriame baudas. Pažeidėjus nustatyti padeda ir patys gyventojai, atsiųsdami medžių pjovėjų nuotraukas, nurodydami jų automobilių numerius ar net įvardydami konkrečias pažeidėjų pavardes.