Sulaukė 12 prašymų

Klaipėdos rajono savivaldybė vietos ūkininkams vilkų padarytą žalą kompensuoja iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

"Šiemet prašymų dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo sulaukėme gana vėlai. Pirmieji prašymai savivaldybę pasiekė liepos viduryje, o  anksčiau jų gaudavome dar gegužės pabaigoje. Šiemet jau sulaukta 12 prašymų. Iš viso vilkai sudraskė 15 galvijų – keturis buliukus, du veršelius, septynias telyčaites ir vieną aviną", – tikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė.

Šiais metais tokių prašymų sulaukta iš dviejų seniūnijų, kuriose vilkai aktyviausi.

Vilkai gyvulius puolė pačiame Judrėnų miestelyje. Kiti gyvuliai buvo papjauti Dauskių bei Pajudrio kaimuose.

Veiviržėnų seniūnijoje vilkai įsisuko Balsėnų, Jonikaičių, Vainotiškės ir Pašlūžmio kaimuose.

Kompensacijoms – 29 tūkst.

"Šiemet vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos bei miškų savininkams, naudojantiems repelentus, atbaidančiąsias medžiagas, baidiklius, apsaugai nuo žvėrių, kompensacijoms Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyta beveik 29 tūkst. eurų", – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja R.Cirtautaitė.

Ūkininkai, norintys gauti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai pranešti atitinkamai seniūnijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui.

Taip pat reikia pateikti gaišenų važtaraštį, pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo bei identifikavimo informacinės sistemos, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą bei nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.

Apsaugai – srovė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologė Kristina Stulpinienė ragina gyventojus imtis saugos priemonių.

Vienas populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų − elektrinis piemuo, jis turi būti sudarytas iš ant tvirtų kuolų ištemptų kelių, patariama, ne mažiau kaip penkių, vielų, kuriomis teka aukštos įtampos srovė.

Kad žvėris negalėtų patekti į aptvarą nei per viršų, nei per apačią, reikia elektrinio piemens pirmą juostą kabinti 10–15 cm virš žemės paviršiaus.

Apsaugai nuo peršokimo viršutinė juosta turėtų būti maždaug 1–1,20 m aukštyje, jei yra galimybė, galima aukštinti iki 2 m. Aptvaras efektyviai veikia, kai juo teka srovė, todėl reikia reguliariai tikrinti, ar nėra gedimų arba srovės nuotėkių per besiliečiančius objektus.

Taip pat rekomenduojama kas 15–20 cm ant elektrinio piemens pririšti baltos spalvos ne siauresnes nei 2 cm juostas. Gyvulių saugumo sumetimais, ypač šiuo aktyviuoju vilkų medžioklės metu, rekomenduojama nakčiai gyvulius parsivesti į tvartus.