Į pajūrio miškus – rinkti sėklų augalų bankui

Pajūrio regioniniame ir Kuršių nacionaliniame parkuose aplinkosaugininkai ieško retų ir saugomų augalų, kurių sėklos papildys augalų banką. Tačiau jis gali būti atvertas tik žmonijai išgyvenant katastrofą.

Nyksta senosios veislės

Lietuvoje augalų genų bankas įkurtas 2004 m.

Aplinkos ministerijos Vaistinių ir aromatinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinatorė Laima Šveistytė tikino, jog banke augalai skirstomi į grupes – miško medžiai, maistiniai augalai, sodo ir daržo augalai, dekoratyviniai ir vaistiniai bei aromatiniai augalai.

"Renkame ir saugome lietuvišką genetinę medžiagą. Renkamos tiek modernios, tiek senosios veislės, reti ir nykstantys augalai", – tikino L.Šveistytė.

Specialistams sudėtinga buvo rasti lietuviškų daugiagalvių svogūnų, kuriuos močiutės augino savo daržuose, sėklų.

"Tai yra senoji ir vietinė veislė. Kaimai nyksta, į juos besikeliantys naujakuriai nebesaugo sodyboje likusių augalų. Senąsias veisles išstumia naujosios", – pastebėjo specialistė.

Grėsmė išlikimui

Augalų genų banke sėklos džiovinamos iki 3–6 proc. drėgmės ir saugomos 18 laipsnių šaltyje.

Požeminė Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla, daugelio vadinama tiesiog Pasaulio pabaigos saugykla, įrengta Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, šiauriausioje gyvenvietėje pasaulyje.

2008-aisiais atidarytas sėklų bankas yra didžiausia tokio tipo įstaiga pasaulyje.

"Į amžino įšalo zonoje įsikūrusią saugyklą sėklos plukdomos laivais. O pati saugykla įkurta po žeme. Sėklos čia saugomos apokalipsės atvejui. Beje, kartą šio banko sėklomis jau buvo pasinaudota. Sirijos karo metu buvo sunaikinta dalis dykumos augalų rūšių. Buvo kreiptasi į šį banką ir augalai atsėti kitose teritorijose", – pasakojo L.Šveistytė.

Beje, pasak specialistės, klimato kaitos problema jau fiziškai palietė ir patį sėklų banką.

Tirpstant ledynui vanduo buvo užliejęs Svalbardo saugyklos įėjimą.

Pranešama, jog sėklos nenukentėjo, tačiau jų apsauga nutarta rūpintis labiau.

Zundas nuėdė šernai

Retos ir saugomos augalų rūšys ima nykti ne tik dėl natūralių sąlygų, bet ir dėl pasikeitusių ūkininkavimo įpročių.

Specialistai niekaip negali surinkti pajūryje paplitusių zundų sėklų, nes augalo šaknis pamėgo šernai, kurių Kuršių nerijoje yra apstu.

"Pievos nyksta, jose neganomi gyvuliai, jos nešienaujamos, tad po kurio laiko užželia medžiais ir tampa miškais. Augalai nyksta akyse. Stengiamės surinkti viską, ką tik galime. Bibliotekose yra vadinamieji knygų privalomi egzemplioriai, skirti amžinam saugojimui. Tad ir augalų genų bankas privalo išsaugoti tokį pakelį sėklų amžinam saugojimui", – pabrėžė L.Šveistytė.

Augalų banke sėklų daigumas yra tikrinamas, o esant būtinybei, jos atsėjamos.

"Pajūrio pievose rinkome baltijinio pūtelio, ankstyvosios smilgenės, pavasarinio vikio sėklas. Dabar pats jo žydėjimas. Ieškojome smiltyninio laibenio. Baltijinės linažolės augaviečių radome Neringos rezervatuose. Pajūrinis pelėžirnis taip pat šiuo metu žydi pajūryje", – pasakojo aplinkosaugininkė.


Šiame straipsnyje: zundospajūrismiškaisėklos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Ašei

Ašei portretas
Atvažiuokit į senesnes sodybas atokiau nuo tos savo Klaipėdos, apvažiuokit rajonus, kur jau dauguma apleistos sodybos ir tikrai jose rasit tikrų lietuviškų augalų, ponai.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių