- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Indonezijoje esantis neramus Merapio ugnikalnis pirmadienį, savo naujausio išsiveržimo antrąją dieną, išspjovė dar kelis pavojingus lavos ir įkaitusių pelenų debesis.
Piroklastiniai srautai, sudaryti iš išsilydžiusių uolienų dalelių, pelenų ir smarkiai įkaitusių vulkaninių dujų, ritosi kalno šlaitais, išsiveržę iš kraterio viduje sparčiai augančio lavos kupolo.
2 968 metrų aukščio Merapis yra netoli Džokjakartos – kelis šimtus tūkstančius gyventojų turinčio senovinio miesto Javos saloje. Šis miestas yra svarbus Javos kultūros centras ir šimtus metų gyvavusių karališkųjų dinastijų sostinė.
Per vėliausią didelį Merapio išsiveržimą 2010 metais žuvo 347 žmonės. Ant derlingų ugnikalnio šlaitų įsikūrusių kaimų gyventojams rekomenduojama nebūti arčiau kaip už 5 km nuo kraterio žiočių.
Džokjakartos vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centro vadovė Hanik Humaida sakė, kad nuo sekmadienio, kai prasidėjo naujausias išsiveržimas, lavos kupolas iš dalies įgriuvo. Per pirminį sprogimą įkaitę pelenai išlėkė į kilometro aukštį.
Pirmadienį kalno šlaitais nusirito mažiausiai trys nauji piroklastiniai srautai, pridūrė H. Humaida.
Merapis yra neramiausias iš daugiau kaip 120 Indonezijos veikiančių ugnikalnių. Pastaraisiais dešimtmečiais jis ne kartą yra išsiveržęs, išmesdamas lavos ir dujų debesis.
Vulkanologijos ir geologinių grėsmių mažinimo centras nepadidino Merapio keliamos grėsmės lygio, kuris ir anksčiau buvo antras didžiausias po pernai lapkritį įvykusio išsiveržimo.
Indonezija, 270 mln. gyventojų turinti salų valstybė, priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“, pasižyminčiam dideliu vulkaniniu ir seisminiu aktyvimu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...