Taip pat baigėsi nuo gruodžio vidurio galiojęs draudimas tamsiuoju paros metu žvejoti visas žuvis Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Iki balandžio 30 dienos per vieną žvejybą vis dar leidžiama sugauti vieną lašišą arba vieną šlakį, ne mažesnius kaip 65 centimetrų.

Nutirpus pakrančių ledui ir vandens temperatūrai sušilus iki keturių laipsnių prasideda lydekų neršto laikotarpis, dažniausiai trunkantis kovo – balandžio mėnesiais. Nerštui lydekos renkasi seklius pakrančių ruožus ar užlietas pievas, kur vanduo sušyla greičiausiai.

„Pastebima, kaip ir kitos žuvys neršto laikotarpiu, ir lydekos neršdamos tampa lengviau pažeidžiamos. Neršdamos sekliuose vandens telkinių ruožuose jos gali tapti lengvu grobiu tiek vandens paukščiams, tiek smulkiems plėšriems žinduoliams, todėl jų apsauga šiuo laikotarpiu itin svarbi“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak jos, šios plėšrios žuvys vandens telkiniuose atlieka svarbią funkciją – išretina smulkias ir menkavertes žuvis, taip sudarydamos palankias sąlygas daugintis ir vystytis vertingesnių rūšių žuvims.

Norint apsaugoti lydekas neršto metu, bus organizuojami reidai, vyks reguliari verslinės, mėgėjų ir specialiosios žvejybos kontrolė. Pareigūnai stabdys ir tikrins, ypač tamsiu paros metu, asmenų, įtariamų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais, transporto priemones.

Aplinkosaugininkai primena, kad pernai per akciją „Saugom lydeką“ buvo surengti 566 reidai, nustatyta beveik 400 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, pareigūnai paėmė 574 įrankius. Per praėjusių metų akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai siekia 113 tūkst. eurų.