Ar iššalo?
Didieji šalčiai ir speigai jau praeityje, tačiau jie paskatino gyvūnų šeimininkų optimizmą, kad galbūt šiltuoju metų laiku šių pavojingų sutvėrimų laukuose ir miškuose bus mažiau, nes jie iššalo. Pasidomėjome, ką apie tai galvoja Gamtos tyrimų centro (GTC) šios srities ekspertai.
Rasa Bernotienė, GTC mokslų daktarė, išgirdusi kalbas, kad šiemet erkių gali būti mažiau dėl sausį ir vasarį vyravusios itin žemos temperatūros, sako, kad žiema nebuvo labai jau šalta.
„Ši žiema nebuvo kuo nors ypatinga, žvelgiant plačiau, pavyzdžiui, iš 100 metų perspektyvos. Juk erkės ar smulkūs vabzdžiai yra gerai prisitaikę žiemoti Lietuvoje. Be to, reikia nepamiršti, kad šiemet buvo daug sniego. Smulkūs nariuotakojai žiemoja paklotėje, o gausi sniego danga juos apsaugo nuo itin didelių šalčių“, – gerų žinių, manantiems, kad šį pavasarį erkių saugotis teks mažiau, neturi mokslininkė.
Įvardijo pavojingiausias
Pasak R. Bernotienės, pati pavojingiausia erkė – Ixodes ricinus. Šios miškinės erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjų pernešėjos Lietuvoje. Tiesa, šiuos užkratus gali pernešti ir kitos Lietuvoje aptinkamos iksodinės erkės.
Pievinės erkės daugiausia siejama su šunų babezioze. Tačiau svarbu žinoti, kad erkės yra ir daugelio kitų bakterinių ar virusinių ligų sukėlėjų pernešėjos, pavyzdžiui, anaplazmozės, erlichiozės, riketsiozės, hepatito E ir kitų, kurios graso tiek žmonėms, tiek naminiams gyvūnams.
Erkės savo aukas renkasi pagal tai, kad jos skleidžia šilumą ir juda žeme. Erkės neturi akių, kad atkreiptų dėmesį į spalvą.
Ar spalva svarbi?
Baltų šunų, kačių šeimininkai pastebi, kad jų augintiniai – tikras erkių magnetas. Netgi imta spėlioti, kad būtent šviesiakailiai gyvūnai tampa tikru traukos tašku kraujo ištroškusioms erkėms.
Tačiau GTC mokslų daktarė abejoja, kad erkės teikia pirmenybę gyvūnų spalvai, ir išsyk paaiškina, kaip jos tyko savo aukų.
„Erkės savo aukas renkasi pagal tai, kad jos skleidžia šilumą ir juda žeme. Erkės neturi akių, kad atkreiptų dėmesį į spalvą. Papasakosiu smagią, bet iliustratyvią istoriją. Turėjau šunį ir su kitais šunimis maniškis bėgo pro pelkę. Juodo šuns šeimininkas kitam, kurio šuo buvo baltas, sako: žiūrėk, koks tavo šuo purvinas. O tas jam atsako: tu manai, kad tavo švaresnis? Manau, kad ant balto kailio erkės tiesiog geriau matyti.
Juk ir būnant gamtoje rekomenduojama rengtis baltai ar šviesiai, kad būtų galima lengviau pastebėti erkes. Mums taip pat tokia rekomendacija duodama, kai atliekame tyrimus gamtoje“, – atkreipia dėmesį mokslininkė.
Yra ir krūmuose
Reikėtų nepamiršti, kad erkių gali būti ne tik žolėje, bet ir krūmuose, mat jos geba užkopti net iki 1 m aukštį ir laukti savo aukos. Erkės išskleidžia dvi kojas į išorę, kurios yra ir jų jutimo organai. Jose yra savotiški indikatoriai, fiksuojantys ne tik oro drėgmę, bet ir šilumą.
Kaip jau minėta, erkė tinkamą auką pasirenka pagal kūno šilumą ir iškvepiamą anglies dioksidą. Jos gali pajusti net menkiausią judesį ir įsikabinti į praeinančią auką savo kojomis, kurios turi kabliukus, kad būtų patogiau ropoti per drabužius ar gyvūno kailį. Patekusi ant aukos erkė gali ropoti 1–2 valandas, kol ras maitinimuisi tinkamą vietą, kur minkštesnė oda ir šiltesnė vieta.
Populiacija stabili
Daugiau laiko gamtoje praleidžiantys šeimininkai su keturkojais stebisi, kad po vieno pasivaikščiojimo kartais suranda ne vieną, dvi, o keliasdešimt erkių. Ar erkių išties Lietuvoje daugėja?
R. Bernotienė tikina, kad gamtoje tiek vabzdžių, tiek erkių populiacijoje – nusistovėjusi pusiausvyra. Tiesa, ji neneigia, kad vienais metais erkių gali būti daugiau ar mažiau, bet iš esmės drastiškų pokyčių nėra.
Naujausi komentarai