Kalendoriuose nurodomos sodinimo datos tik primena, kada verta pradėti sėją, tačiau mokslinių įrodymų dėl konkrečių datų išskirtinumo nėra. Taip sako bendrovės „Sėkluva“ direktorius Kazys Noreikis.

LRT Radijo klausytoja Albina iš Kauno domisi, kaip nustatomos sodinimų datos, kurios nurodomos kalendoriuose.

„Prieš save turiu du 2015 metų kalendorius ir visos gėlių ir daržovių sodinimų datos abiejuose kalendoriuose nesutampa. Kaip jie jas nustato?“ – teiraujasi klausytoja.

Bendrovės „Sėkluva“ direktorius K. Noreikis sako, kad kalendoriuose nurodomos datos yra simbolinės.

„Jeigu, sakykime, „Kietaviškių gausos“ šiltnamių įmonė žiūrėtų į tokius dalykus, tai per vieną dieną jokiu būdu nepasodintų visų savo kiekių“, – mano specialistas.

Jo teigimu, mėnulis dar niekam savo paslapčių neatskleidė, todėl nurodytos datos – patarimas, o ne taisyklė.

„Čia yra ir teigiamų dalykų – pasiskaitęs žmogus prisimena, kad jam reikia sėti. Nauda tik tokia. Mokslinių įrodymų, manau, nėra, tai gali patvirtinti ne vienas mokslininkas“, – tikina K. Noreikis.

O štai LRT Radijo klausytojas Antanas iš Kėdainių skundžiasi, kad niekur nebegali rasti lietuviškų pomidorų veislės „Viltis“ sėklų. „Gal yra panašiu veislių? Kad būtų žemaūgiai, ankstyvi, derlingi, tiktų salotoms?“ – domisi klausytojas.

Bendrovės „Sėkluva“ direktorius  sako, kad ne tik „Viltis“, bet ir kitos lietuviškos sėklos pasidarė retenybė. „Manau, kad sodininkystės, daržininkystės instituto darbuotojai kažkokius kiekius dar augina, bet ne tam, kad parduotų“, –  kalba K. Noreikis. Pasak jo, taip yra todėl, kad Lietuvos rinka maža ir didelių sėklų kiekių niekas nenuperka, o pardavinėti mažesniais kiekiais – neapsimoka. Daugiausia Lietuvos rinkoje, specialisto teigimu, yra lenkiškų sėklų.