Pasinaudoję koordinačių nustatymo ir elektros impulsų technologijomis GPS ir EKG, tyrėjai nustatė, kad ilgų skrydžių, trunkančių savaitėmis, metu, paukščiai bent trumpam nugrimzta į sapnų karalystę.
Tai paaiškina, kodėl šie didžiuliai jūriniai paukščiai sugeba beveik be nutūpimo perskristi vandenynus.
Kokios stadijos sudaro miegą?
Miegas tradiciškai skirstomas į dvi stadijas: greito miego (REM – angl. Rapid Eye Movements, greitų akių judesių stadija) ir negreitų akių judesių – NREM (angl. Non-Rapid Eye Movements) arba gilaus miego stadiją.
REM greitojo miego stadiją žmonės paprastai pasiekia antroje nakties pusėje, paryčiais. Jos metu smegenys dirba intensyviau, todėl paryčiais sapnuojame intensyvesnius sapnus, kurių fragmentus po to prisimename nubudę.
Greitojo miego ciklas sudaro iki 20 proc. mūsų miego. Jūros paukščiai fregatos yra unikalios tuo, kad, pagavusios tinkamą vėją, gali didesnę skridimo laiko dalį praleisti sklęsdamos, o ne mosuodamos sparnais. Todėl turi pakankamai laiko „nusnūsti“.
„International Business Times“ rašo, kad Maxo Plancko instituto mokslininkai pirmą kartą mokslo istorijoje nustatė, jog fregatų sklendimo metu trumpam užmiega ir abu jų smegenų pusrutuliai. Todėl paukščiai panyra ir į gilų miegą, ir į greitojo miego stadiją, kai bando įveikti tolimus atstumus.
Paukščių atsparumo paslaptis
Iš tiesų, daugybė paukščių rūšių sugeba įveikti didelius atstumus, skrisdamos dienas ar net savaites be poilsio. Tačiau iki šiol nebuvo ištirta, ar jie skrisdami užmiega.
Tiesa, didžiosios antys buvo tirtos. Nustatyta, kad užsnūsta tik vienas jų smegenų pusrutulis, o kitas dirba toliau, fiksuodamas galimus pavojus. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad būtent ši savybė padeda paukščiams pakelti tolimus skrydžius.
Tačiau populiari ir kita hipotezė, kad paukščiai nemiega. Pavyzdžiui raibakrūčiai bėgikai (tilvikinių šeimos paukštis) gali be paliovos kovoti dėl patelės – nemiegoję net kelias savaites.
Tyrimo metodas
Tyrėjai GPS ir EKG aparatūrą pasitelkė didžiulių jūros paukščių – fregatų stebėjimui, norėdami ištirti jų smegenų aktyvumą skrydžių per vandenyną metu. Šie paukščiai per 10 skrydžio dienų įveikia maždaug 3000 km. Aparatūra fiksuoja ne tik jų skrydžio režimą, bet ir smegenų pusrutulių aktyvumą.
Tyrimo, kurio rezultatai publikuojami „Nature Communications“, metu paaiškėjo, kad fregatos dienos metu ieško maisto, o naktį smegenų režimas persijungia į poilsio: tik vieno pusrutulio, arba abiejų.
Tiesa, abu pusrutuliai dažniau užmiega, kol paukščiai skrenda virš žemės. Skrendant virš vandens, paukščiams kelioms sekundėms panirus į greitojo miego stadiją (REM), net jų galvos nulinksta žemyn, bet tai nė kiek nepakeičia skrydžio trajektorijos.
Mokslininkai suskaičiavo, kad tokiu būdu fregatos kelionės metu miega apie 42 minutes per dieną. Kai būdamos žemėje miegodavo po 12 valandų. Todėl kol kas labai sunku paaiškinti, kaip paukščiai ištveria, miegodami tiek mažai.
„Kodėl ilgųjų skrydžių metu jie naktį miega taip trumpai, kol kas negalime paaiškinti. Lieka paslaptis, kodėl paukščiai gali ištverti miego trūkumą, o mes, žmonės, taip pat daugelis gyvūnų, negali prie to prisitaikyti“, – sako šio tyrimo autorius Nielsas Rattenborgas.
Naujausi komentarai