Apie juos plačiau LNK žurnalistams kalbėjo mokslininkė, gamtos tyrimų centro entomologė Rasa Bernotienė.

– Uodai dabar miega?

– Dabar – pusiaudienis. Šilta, sausa, karšta, bet jie yra tik pasislėpę. Sausas oras ir karštis jiems nepatinka. Jie aktyvesni ryte, vakare, kai drėgnesnis oras, ir ne taip karšta.

– Pirmosios vasaros dienos buvo lietingos ir ganėtinai šiltos. Šis oras palankiausias?

– Uodų gausumas priklauso nuo to, kiek daug lyja balandžio ir gegužės mėnesį. Dar nuo to, kiek daug sniego buvo. Jeigu daug sniego būna, tai būna daug balų, – uodams vystytis daug vietų. Tada jų būna daugiau. Šiemet buvo panašiai kaip įprastai. Ne mažiau, bet ir ne ypatingai daugiau. Jų skraidymo aktyvumą lemia drėgmė ir šiluma. Kadangi lyja kiekvieną dieną, tos drėgmės pakanka. Jie – truputėlį aktyvesni. Nėra kažkoks ypatingas jų aktyvumas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokius žmones uodai labiausiai mėgsta?

– Labiausiai mėgsta suprakaitavusius, sušilusius, – tuos, kurie ką tik pasportavo. Pavyzdžiui, aktyviai sportuoja, išskiria daug anglies dvideginio. Kartais kai kurie kvepalai juos veikia viliojančiai, kai kurie – atstumiančiai. Čia subtilumai prasideda.

– Jie pagal kvapą renkasi?

– Taip. Jeigu upiniai mašalai, daug dėmesio skiria rinkdamiesi auką vizualizacijai: spalvai, dydžiui. Uodai renkasi pagal uoslę. Tai yra anglies dvideginis, tai – šiluma. Šiluma nėra uoslė, bet vis vien – termoreceptoriai. Prakaito kvapas. Kiekvieno prakaito kvapas – skirtingas. Tai suteikia tam tikrų skirtumų.

– Kalbant apie uodus, rūbai neturės įtakos?

– Turės įtakos, jeigu rūbai pagaminti iš medžiagų, kurios yra neperkandamos. Tokių yra. Yra tam tikros turistų parduotuvės, kuriose yra pluoštas, kurio jie nepraduria savo straubliukais. Lygiai taip pat jie nepraduria chirurginių pirštinių. Per COVID-19, kai naudojome, galima buvo įsitikinti. Nepraduria sintetinių, plonų striukių nuo lietaus. Tie rūbai irgi padeda apsisaugoti. Žinoma, guminiai batai ir t.t.

– Kaip apsisaugoti?

– Purškalai, kurie įsigyjami vaistinėse, ir susintetinami sintetiniu būdu. Jie labai efektyvūs. Reikia naudoti pagal instrukciją. Jeigu purkštis reikia kas tris valandas, tai ir reikėtų purkštis kas tris valandas. Nesitikėti, kad ryte pasipurškiu ir vakare man jie veiks. Natūralios priemonės gal saugesnės. Jeigu kalbėti apie vaikų apsaugą, jie yra jautresni tiems cheminiams repelentams, bet jie nėra šimtaprocentiniai. Kažkiek padeda. Tos natūralios priemonės – citronėlės, kurias visi labai gerai žino. Gali būti pušų ekstraktas, čiobrelių, bazilikų ar net pelargonijų ekstraktas, kurie atbaido uodus.

– Kokį augalą reikėtų auginti, kad padėtų išvengti gausos uodų?

– Augalas kieme per mažai išskirtų savo cheminių medžiagų, kad galėtų apsaugoti. Auginkim, kas patiems gražu ir naudinga.

– Ar sąlygos tampa artimesnės tiems kraštams, kur siaučia maliarija?

– Maliarija tai – vietinė liga, kurios mes kurį laiką neturime. 70 metų neturime. Bet prieš tai turėjome ir galbūt turėsime. Maliarija nieko čia nenustebins. Uodai Lietuvoje gyveno, gyvena, gyvens. Jie – mūsų vietinės faunos dalis. Mes neturime maliarijos sukėlėjo. Bet kai prasideda migrantų krizės, tai tas sukėlėjas gali atsirasti Lietuvoje. Pats sukėlėjas yra sergančiame žmoguje. Maliarija nėra egzotika, čia – tik pamirštos seniai istorijos. Tarp kitko, paskutinė vietinė maliarija – 1956 metais Ignalinos rajone. Tai buvo normalu. Kitos ligos gal ir labiau egzotinės. Vakarų Nilo karštinė – tikrai ją perneša uodai, gyvenantys Lietuvoj. Duomenų neturime, bet tikimybė šiai ligai plisti yra. Dengės karštinę platina invazinės uodų rūšys, kurių Lietuvoje dar nėra. Kalbant apie kirmėles, kirmėlės fiksuojamos Lietuvoje daugiau nei dešimtmetį, kurias irgi platina uodai. Dažniausiai tai kirmėlės, kurios parazituoja šunis. Gal mes šunų per daug prisiveisėm. Neaišku kas atsitinka, kad Lietuvoje du trys atvejai fiksuojami, kai žmonės savyje aptinka mažas, plonas, gal nelabai simpatiškas kirmėlytes. Medikai su jomis susitvarko.

– Kokie patarimai nenorintiems susidurti su uodais?

– Apsipurkšti, pasirūpinti tinkama apranga arba neiti ten, kur nėra būtinybės, jeigu uodų daug. Uodų bus daug ten, kur drėgna, pelkės, stiprus šešėlis. Jeigu yra sausas pušynas, tikimybė, kad ten bus daug uodų – labai maža.

– Ar šį sezoną daugėja žmonių, kurie patiria alergijas įkandus uodui? Kaip reaguoti, kai jau įkanda?

– Uodo įkandimas nėra toks alergizuojantis. Kai uodas kanda, jis suleidžia savo seiles. Tos seilės yra baltyminės medžiagos, mums, žmonėms, tai – svetimas baltymas. Mes reaguojam. Todėl atsiranda niežėjimas, patinsta truputį. Jeigu labai nekasomi, nedirginami, jie praeina per pusvalandį. Net niežėjimas praeina. Labiausiai rekomenduoju neliesti, pakentėti niežulį ir jis praeina. Upiniai mašalai, jų seilės laikomos labiausiai toksiškiausiomis. Ten – rimti reikalai. Jeigu sukanda, tai netgi reikia medikų pagalbos.