Dažnai net nesusimąstydami patys sprendžiame pasaulinio atšilimo problemą, pavyzdžiui, šiltindami būstą, LRT RADIJUI sako klimatologas Arūnas Bukantis. Žurnalistė V. Pilibaitytė siūlo dar vieną kovos su klimato kaita problemos sprendimą – iš nuosavų automobilių persėsti į viešąjį transportą. Pasak jos, išsivysčiusiomis šalimis vadinamos ne tos, kuriose visi važinėja nuosavais automobiliais, o tos, kuriose ir turtingieji naudojasi visuomeniniu transportu.

Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje bendru šalių sutarimu priimti įsipareigojimai kovai su klimato kaitos problema.

Iškelti tikslai ne visai realūs

Paryžiuje vykusioje klimato kaitos konferencijoje viešėjusi LRT RADIJO žurnalistė V. Pilibaitytė sako, jog šalys vieningai sutarė siekti, kad iki šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau nei 1,5 °C. Anot V. Pilibaitytės, konferencijoje sutarta, kad turtingosios šalys rems skurdesnes ir finansiškai, ir atsinaujinančios energetikos technologijomis. Žurnalistė pabrėžia, kad šįkart šalys pačios teikė ambicingus planus, ko imsis, kad stabdytų klimato kaitą. Nuo 2018 m., pasak V. Pilibaitytės, tos ambicijos bus dar didinamos, nes maždaug iki šimtmečio vidurio pasaulinė emisija turėtų prilygti nuliui.

Klimatologo profesoriaus A. Bukančio teigimu, klimato kaitos duomenys skaičiuojami nuo XVIII a. vidurio, gautus rodmenis lyginant su ikiindustrine epocha. „Į atmosferą išmestos dujos gali egzistuoti nuo 100 iki 1000 metų. Džiugina tikslas neviršyti 1,5 °C ribos, tačiau realesnis uždavinys būtų 2 °C“, – teigia klimatologas ir išskiria tris pirmaujančius šiltnamio dujų emisijos sektorius: energetikos, transporto ir žemės ūkio.

Susitarimas svarbus geopolitiniams santykiams

A. Bukantis džiaugiasi, kad susitarimas Paryžiuje pasirašytas pačiu laiku, nes jau keletą metų neturėta jokių tarptautinių dokumentų dėl klimato kaitos mažinimo. „Susitarimas svarbus ne tik dėl klimato išsaugojimo, bet ir dėl geopolitinių santykių. Tai padeda šalims siekti bendrų tikslų, kurie dažniausiai jas suvienija. Tokiu būdu atsiranda tarptautinė bendrija, kuri dalinasi ir savo technologijomis, ir patirtimi, kaip kovoti su atšilimo padariniais, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos. Šiandien tai ypač svarbu“, – sako A. Bukantis.

„Didieji teršėjai labai priešinosi susitarimui, tačiau prisiėmė ambicingus įsipareigojimus“, –  situaciją LRT RADIJUI komentuoja aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Paryžiaus susitarimą K. Trečiokas vertina teigiamai, tačiau sako, kad po penkerių metų vyksianti kontrolė akivaizdžiai parodys, kurios šalys susitarimą priėmė deklaratyviai, o kurios įsipareigojimus vykdys iš tikrųjų.

Klimato krizės kaltininkės – išsivysčiusios šalys

Pasak V. Pilibaitytės, turtingosios šalys ir yra istoriškai atsakingos, nes jos sukėlė klimato kaitą degindamos anglį, naftą ir dujas. Žurnalistės teigimu, tarptautinė bendruomenė dėl to sutarė. „Skurdžiosios šalys labiausiai jaučia klimato kaitos poveikį. Joms būtina finansinė, technologinė turtingųjų šalių kaltininkių pagalba. Žmonės vis abejoja, kad klimato kaitą sukėlė žmogaus veikla, dar yra galvojančių, kad tai natūralus procesas“, – sako V. Pilibaitytė.

Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje atstovė iš Kenijos LRT RADIJUI pasakojo, kaip klimato kaita jaučiama jų šalyje: „Turime daug įrodymų, kad klimato kaita vyksta. Man juokinga, kai kas nors tai neigia. Šiaurinėje Kenijos dalyje tokios sausros, kad miršta ne tik galvijai, bet ir žmonės. O pernai Nairobyje kilo toks potvynis, kad vaikai negalėjo grįžti namo iš mokyklos nei pėsčiomis, nei autobusu. Kenijoje klimato kaita labai jaučiama. Mūsų šalies ekonomika visiškai priklausoma nuo gamtinių išteklių, todėl prisidėti prie klimato kaitos mažinimo mums – didelis iššūkis.“

Pasak V. Pilibaitytės, besivystančios šalys įsipareigojimus vykdys savanoriškai, jeigu jie ir nebūtų vykdomi, kontrolė būtų pagrįsta nebent gėdinimu.

Konferencijos dalyvis indas iš su skurdu kovojančios organizacijos „Action Aid“, anot žurnalistės, vykusių derybų metu buvo vienas tų, kuris kėlė kovos su klimato kaita teisingumo klausimą. Teisingumo principas – tai būtinybė išlaikyti skirtingus šalių įsipareigojimus kovojant su klimato kaita. „Sutinku, kad ir besivystančios šalys turi mažinti taršą. Tačiau išsivysčiusios, kurios klimato krizę ir sukėlė, turi tai padaryti greičiau nei skurdžiosios. Šios neturi galimybių, joms būtina išsivysčiusių šalių parama. Svarbu tai, kokios pagalbos sulauks skurdžios bendruomenės, kurios jau kenčia dėl klimato kaitos. Jos niekuo dėtos, todėl joms būtina padėti“ , – kalbėjo indas.

V. Pilibaitytė sako, kad žmonės iš pažeidžiamiausių šalių atsargiai vertina sutarties naudą. „Jaučiamas nepasitikėjimas išsivysčiusių šalių pažadais dėl finansinės paramos. Ankstesnių susitarimų patirtis rodo, kad žadėti pinigai taip greitai neateina“, – teigia žurnalistė.

Kaip spręsti klimato kaitos problemą

Pasak aplinkos ministro, nesame teisiškai įpareigoti vykdyti Paryžiaus susitarimo, prie klimato krizės sprendimo prisidedame savanoriškai. „Pavyzdžiui, Vilniuje žmonės tikrai geranoriškai praneša apie aplinkai daromą žalą. Dabar pakanka informacijos, ją reikia laiku ir vietoje paviešinti, kad žmonės suprastų, kuo gresia klimato kaita. Pavyzdžiui, Maldyvų salos tiesiog skęsta ir vieninteliu laipsniu pakilusi temperatūra nubrėžia ribą tarp gyvybės ir mirties“, – sako K. Trečiokas.

Anot V. Pilibaitytės, mokslininkų tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelabai žino, kaip galima prisidėti prie klimato kaitos problemos sprendimo – tikimasi, kad klimato krizę išspręs valdžios institucijos. Žurnalistės teigimu, iš valdžios institucijų galėtume reikalauti gero visuomeninio transporto. Be to, sako ji, išsivysčiusia šalima vadinama ne ta, kurioje visi važinėja nuosavais automobiliais, o ta, kurioje ir turtingieji naudojasi visuomeniniu transportu.

A. Bukantis pastebi, kad žmonės dažnai net nepagalvoja prisidedantys prie klimato kaitos problemos sprendimo. „Vien šiltindami būstą žmonės jau sprendžia klimato kaitos problemą – sunaudojama mažiau energijos šilumai. Be to, nepamirškime, kad kiekvienas galime pasodinti medį“, – pataria klimatologas.

Apie atsinaujinančios energijos plėtrą aplinkos ministras K. Trečiokas sako, kad ir vėjo jėgainių, ir saulės kolektorių energetika sparčiai auga, galbūt tik paramos tam trūksta. „Plėtra akivaizdi. Specialių kliūčių tikrai nesudaroma, todėl matau gerą perspektyvą“, – teigia K. Trečiokas.