Iš tiesų, didelės paslapties čia nėra. Šios aštrios raukšlės ir įtrūkimai nėra visiškai atsitiktiniai – jie jungiasi į sudėtingą griovelių sistemą, kuri yra būtina dramblių išgyvenimui. Drambliai neturi prakaito ir riebalų liaukų, o gyvena itin karšto klimato šalyse. Prakaitas žinduoliams padeda atvėsti – jis garuoja vėsindamas mūsų odą. Kadangi Afrikos drambliai šios aušinimo sistemos neturi, jiems tenka vėsintis kitais būdais.

Būtent todėl drambliai maudosi purvo voniose ir turškiasi vandenyje – kitaip jie perkaistų. Tačiau vandenyje ir purve visos dienos nepraleisi – tenka maitintis ir gyventi ir tiesioginiuose saulės spinduliuose. Taigi, šie įtrūkimai ir raukšlės veikia kaip purvo ir vandens saugyklos. Drėgmė lėtai garuoja ir dramblys neperkaista.

Ženevos Universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip šios raukšlės formuojasi. Kadangi jos primena išsausėjusį purvą, buvo manoma, kad dramblio odos paviršius tiesiog džiūva ir traukiasi. Juk įtrūkimai purve susidaro būtent taip. Tačiau tolesni tyrimai parodė, kad tai nėra tiesa – dramblio oda savo neįprastą tekstūrą įgauna visiškai kitų procesų metu.

Su laiku dramblio odos paviršius storėja ir kietėja, jis praranda savo lankstumą. Tuomet drambliui judant jis ima aižėti. Įtrūkimai smulkėja, jungiasi į sudėtingas griovelių sistemas, tačiau oda išlieka gyva. Mokslininkai teigia, kad tai yra geras pavyzdys, kaip gyvūno judėjimas keičia jo išvaizdą ir leidžia prisitaikyti prie aplinkos. Tačiau tuo pačiu tyrimo autoriai užsimena, kad šie rezultatai gali būti naudingi ir žmonėms.

Ichthyosis vulgaris – tai genetinė odos liga, paveikianti 1 iš 250 žmonių. Dėl jos trūkinėja oda, ji tampa grubi, praranda lankstumą ir švelnumą. Mokslininkai teigia, kad reikalingi dramblių odos pasikeitimai ir nepageidaujamos žmonių odos ligos mechaniškai pasižymi panašiais procesais. Dėl to tolesni tyrimai į šį fenomeną pažvelgs atidžiau, nagrinėdami šiuose procesuose dalyvaujančias molekules ir chemines medžiagas.