Ruošdami atsargas žiemai džioviname žolynus, raugiame, verdame. Mokslininkai sako, kad kartais prasilenkiama su sveiku protu – iš nuodingų augalų vaisių išsivirę uogienės žmonės ne tik patys valgo, bet ir kitus vaišina, dar kiti durnaropėmis blynus gardina.

„Apsinuodijama dėl daugelio priežasčių, viena iš jų – tie augalai yra šalia mūsų, jie yra be galo dekoratyvūs, gražūs ir žmonės juos nori turėti savo sodybose ir tai gali sugundyti vaikus, kurie atkreipia dėmesį į kai kurių augalų išskirtinius organus, sakykime, durnaropių arba drignių vaisius“, – pasakoja VDU botanikos sodo profesorė Ona Ragažinskienė.

Vartojantys nuodingus augalus rizikuoja net tik sunkiai apsinuodyti, kartais tokie smalyžiavimai, pasak profesorės, gali baigtis mirtimi. Pavyzdžiui, Lietuvoje paplitęs augalas dėmėtoji mauda, priklausantis salierinių arba skėtinių šeimai.

„Dėmėtosios maudos sėklos primena anyžių, o jos šaknis – morkos šaknį. Žmonės, neatpažįstantys šio augalo, ypač intensyvaus augimo laikotarpiu, juo gali apsinuodyti, o tas apsinuodijimas gali būti labai stiprus ar mirtinas“, – pasakojo profesorė O. Ragažinskienė.

Lietuvoje želdynuose labai paplitęs paprastasis ricinmedis. Žmones suklaidina pupeles primenantys jo vaisiai.

„Ricinmedžių sėklose, vaisiuose, kurios subrendusios primena inkstų formą, kaupiasi baltyminės kilmės nuodinga medžiaga – ricinas, kurio toksinis poveikis 50 tūkst. kartų stipresnį negu cianido rūgšties“, – įspėjo mokslininkė.

Mokslininkė primena, kad ar augalas naudingas, ar nuodingas lemia dozė. O kaip panaudoti ypač stiprų farmakologinį poveikį žmonių organizmui turinčius augalus spręsti gali tik universitetinį medicinos išsilavinimą turintys specialistai.