- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijos gamtininkai gretimame kieme, sutarę su gyventojais, vakar nupjovė ten augusias uosialapio klevo atžalas ir nori dar kartą paraginti žmones kovą su invazinėmis rūšimis, kad jos neplistų mūsų šalyje, pradėti nuo savo kiemo.
Uosialapiai klevai – viena iš invazinių rūšių. Jie Lietuvoje buvo pradėti auginti apie 1930 m. ir gausiai išplito upių pakrantėse, aplink miestus ir gyvenvietes, palei kelius, apleistuose laukuose ir kt. Jų sąžalynai labai keičia vietinių augalų rūšinę sudėtį, o žiedadulkės žmogui gali sukelti alergiją. Nupjovus uosialapius klevus, iš jų kamienų išauga daug atžalų, kurios formuoja tankius brūzgynus. Todėl būtina sunaikinti šaknų sistemą, kad neišaugtų atžalos. Tai padaryti galima į nupjautus kelmus įkalant kapsules su herbicidais arba herbicidais nudžiovinus medį ir tada jį nupjovus, o iki 1,5 cm aukščio atžalas reikėtų išrauti.
Nupjovę uosialapio klevo atžalas, išgręžę skyles kelme ir įkalę kapsules su herbicidais, ministerijos gamtininkai vakar išrovė dar trijų invazinių augalų – šėriuotosios šiušelės, kanadinės rykštenės ir smulkiažiedės sprigės – žydinčius stiebus, kad neplistų sėklomis. Šie augalai mūsų šalyje buvo pradėti auginti kaip dekoratyviniai ir šiuo metu sparčiai plinta apleistose teritorijose, skverbiasi į natūralias augalų buveines ir išstumia vietines rūšis. Nors dauguma vietinių augalų jau yra peržydėję, bet apleisti laukai, pievos, kelkraščiai dar iki pat šalnų baltuos nuo šėriuotųjų šiušelių ir geltonuos nuo rykštenių žiedų. Šias rūšis patariama naikinti jas nuolat pjaunant ar išraunant, kad nesubrandintų sėklų ir neplistų jomis.
Viena didžiausių kliūčių kovojant su invazinėmis rūšimis – klaidingas požiūris į jas. Nemažai žmonių vis dar mano, kad invaziniai augalai ir gyvūnai yra gražūs, todėl nereikia jų naikinti. Pavyzdžiui, Europoje pradėjus plisti pilkosioms voverėms, gamtininkai siekė nedelsiant sustabdyti jų plitimą, bet tam priešinosi visuomenė, o vėliau, kai tos voverės išplito, jas naikinti buvo per vėlu.
Norint laiku sustabdyti invazinių rūšių plitimą, būtina, kad prisidėtų ir gyventojai, o uždelsus teks brangiai sumokėti. Antai 2008 m. Europos Sąjungoje, siekiant kontroliuoti invazines rūšis ir pašalinti žalos padarinius, buvo išleista daugiau kaip 10 mlrd. eurų, bet neabejojama, kad iš tikrųjų išleidžiama gerokai daugiau, nes daugelyje šalių tokios išlaidos anksčiau nebuvo skaičiuojamos.
Kovai su biologinėmis invazijomis JAV per metus išleidžiama apie 80 mlrd. eurų. Šie iškalbingi skaičiai tik patvirtina, kad ne tik aplinkosaugininkams, bet ir visuomenei reikia raitotis rankoves kovojant su invazinėmis rūšimis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų1
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...