Už muses – 50 centų

"Nežinau, kodėl, bet šiais metais namuose nematome musių. Anksčiau vos spėdavai jas naikinti. O šiemet zvimbė viena vienintelė, kurią sugavusi daviau musėkautui. Musių prašinėju iš visų draugų. Vaikai man jas gaudo ir neša stiklainiuose. Perku po 50 centų ir maitinu savo augalą. Gal koks vabzdžių specialistas pasakytų, kur dingo musės?" – nerimo Elvyra.

Moteris tikino, kad jos augaliukas dar nedidelis, bet jis, pasak šeimininkės, vis tiek "plėšrūnas".

"Jo mityba turiu dabar rūpintis aš. O kai pirkau, maniau, kad musių tai jis jau tikrai gaus pats. Tačiau šiemet net ant automobilių stiklų nematyti musyčių, kurių ypač daug būdavo visais metais", – skundėsi moteris.

Bičiuliai klaipėdietei siūlė įvairių išeičių. Viena jų – važiuoti į gamtą ir pačiai prigaudyti kokių nors vabzdžių.

Išeitis būtų ir žvejybos reikmenų parduotuvėje įsigyti musės lervų dėžutę ir pačiai užsiauginti musių.

"Įsirenkite dėžutę balkone, kaip kokį avilį, ir auginkite", – Elvyrai patarinėjo viena pažįstama.

Lemia ne viena priežastis

Kauno T.Ivanausko muziejaus Vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca visai nesistebėjo išgirdęs klaipėdietės Elvyros klausimą, kurgi šiemet pradingo musės?

"Džiaukitės, kad nėra. O šiaip gamtoje kiekvienais metais vyksta populiacijų svyravimai. Vabzdžių pagausėja, vėliau sumažėja. Žmonės dažniausiai tokių dalykų net nepastebi, jei tai jiems akių nebado. Tačiau kiekviena rūšis turi savo pakilimą, piką ir nuosmukį. Pakilimai gali kartotis labai įvairiai. Tai lemia nepalankūs gamtos reiškiniai, sąlygos, įvairios ligos, tai yra visas kompleksas priežasčių, kuris gali lemti vienos ar kitos rūšies sumažėjimą. Žmonės pastebi tokius dalykus, kai padaugėja kenkėjų", – gamtos procesus aiškino R.Ferenca.

Specialistas pastebėjo, kad Lietuvoje dvisparnių vabzdžių – tūkstančiai rūšių, tad ir musių yra įvairių rūšių.

"Bus tų musių. Gamta viską sutvarkys. Ir populiacija atsigaus", – juokėsi R.Ferenca.

Dažniausiai jis kas ketverius metus sulaukia žmonių klausimų – kodėl gi pavasarį būna tiek daug grambuolių?

"Tai susiję su šio vabzdžio vystymosi ciklu. Prisiminkite, kas dėjosi pajūryje, kai šių vabzdžių kalnai buvo. Grambuolio lerva vystosi ketverius metus, kol pasiekia suaugėlio stadiją. Tačiau ne visada tas populiacijos pakilimas būna vienodas. Šių vabzdžių banga būna tuomet, kai susiklosto palankios sąlygos", – pasakojo R.Ferenca.

Kankina mašalai

Prieš kelerius metus poilsiautojus stebino neįtikėtini uodų trūklių spiečiai Ventės rage.

R.Ferenca tikino, kad tas faktas, jog šių uodų pikas buvo pasiektas prieš kelerius metus tam tikrą gegužės savaitę, dar nereiškia, kad būtinai ir šiemet jų bus apstu tuo pat metu.

"Šiais uodais minta karpiai. Marių pakrančių dumble galima rasti raudonų kirmėlyčių. Tai ir yra uodo trūklio lervos. Bet uodai labai trumpaamžiai. Jų populiacijos pakilimas trunka trumpai. Per tą laiką jie nesimaitina, jų tikslas – dauginimasis", – aiškino R.Ferenca.

Specialistas prisiminė ir kraujasiurbių mašalų atakas Dzūkijos nacionaliniame parke.

"Lietuviai šiek tiek kovoja su jais pildami į upes insekticidų. Tačiau šių vabzdžių gyvavimo laikas labai trumpas. Tik jų įkandimai kankina tiek žmones, tiek gyvulius. Dzūkai vidury vasaros turi suginti gyvulius į tvartus dėl šių mašalų", – kalbėjo vabzdžių specialistas.

Specialistas spėja, kad kai kurių rūšių vabzdžių sumažėjimą galėjo lemti Žemaitijoje vyravusi sausra.

"Tačiau uodui daug nereikia. Palijus jis per savaitę išsivystys automobilio tuščioje padangoje", – tikino R.Ferenca.