Liepos dovanos – nuo sąžinės ramybės iki vyžų ir medaus

Šį vidurvasariu kvapniais žiedais apsipilantį medį lietuviai nuo senų laikų laikė sakraliniu medžiu, todėl iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų, senąsias sodybas, dvarus puošusių liepų. Tikėta, kad tai meilės deivės Mildos arba Laimos medis.

Gimus kūdikiui mamos eidavo prie liepos prašyti savo vaikui sveikatos, ilgo ir gero gyvenimo. Vyras, susipykęs su žmona, turėdavo eiti prie liepos prašyti atleidimo. Liepomis sodybas ištisai apjuosdavo bitininkai – tai pagrindinis vasaros medaus aruodas, o jų medus – viena naudingiausių ir labiausiai vertinamų medaus rūšių. Liepos karna (apatinė žievė) senovėje buvo naudojama vyžoms ir krepšeliams pinti, virvėms sukti. Iš kamieno būdavo gaminami indai medui laikyti. Mediena gražiai balta, minkšta, lengva, perdžiūvusi neskyla.

Lietuvoje auga vienuolikos skirtingų liepos rūšių, bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa. Tai aukštas medis, galintis užaugti iki 20–30 m aukščio, o skersmuo gali siekti 1–2 m. Dažniausiai turi vieną kamieną, kartais du ir tik retais atvejais būna daugiakamienės.

2021 m. Valstybinės miškų tarnybos statistikos duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Apie pusė šių medynų telkiasi Vidurio ir Pietų Lietuvoje. Liepos – vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, ir auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis – liepos gyvuoja 500–600 metų, o literatūroje galima rasti duomenų, kad liepa kartais gyvena net iki 1 200–1 300 metų.

Pastaruoju metu vis intensyviau vykdomos seniausių, stambiausių, medžių – gamtos paminklų paieškos, jų inventorizavimas, duomenų bazių ir archyvų kaupimas. Šis darbas turi ne tik kultūrinę, šviečiamąją, bet ir praktinę reikšmę – tai genofondo išsaugojimas. Vertingiausioms mažalapės liepos medžių populiacijoms išsaugoti jų natūraliose augavietėse ir jų genetinių savybių tęstinumui užtikrinti yra įsteigti keturi mažalapės liepos genetiniai draustiniai, atrinkti 306 liepos rinktiniai medžiai. Visiems jiems suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas. Lietuvoje apie 40 liepos medžių yra suteiktas gamtos paminklo statusas.

Pastarojo įvertinimo metu įvertinta daugiau kaip 80 seniausių Lietuvos liepų. Manoma, kad seniausia ir storiausia šalies liepa auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų skaičiuojantis 8 m apimties medis vadinamas Liepa motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX a. viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems liepos drevė buvo tapusi slėptuve. Esą drevėje tilpdavo septyni vyrai.

Lampėdžiuose auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa gražuolė. Jos kamieno apimtis beveik 8 m, amžius – apie 250 metų. Kaip pasakojama, tai kadaise viena šalia kitos pasodintos penkios liepaitės, kurios suaugo į vieną kamieną, tačiau viršūne vis dar prilygsta penkių liepų didybei.

Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, auga daugiakamienė Dabravolės liepa su iš kelmo išsišakojusiais 26 kamienais. Papilės penkiolikakamienė liepa auga Akmenės rajone. 24 m aukščio, per 6 m apimties keturkamienė Žąsūgalos liepa ošia Telšių rajone, 23 m  aukščio ir 12 m apimtes J. Grigaliūno devyniakamienė liepa  puošia Antakalnio kaimą Kaišiadorių rajone. Iš liepų alėjų įspūdinga Vilniaus rajone auganti sena Vyžuolių dvaro liepų alėja.