- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumanę renovuoti daugiabutį gyventojai gali tikėtis valstybės paramos, jei išsaugos čiurlius, perinčius jų daugiabučiuose. Apie čiurlius ir jų išsaugojimą LNK žurnalisto pokalbis su gamtininku, aplinkos ministro patarėju Mariumi Čepuliu.
Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore.
„Jie pas mus gyvena tik tris mėnesius. Čiurlys yra visiškai unikalus paukštis. Jis įpratęs gyventi olose, tačiau Lietuvoje gyvena pastatų plyšiuose. Jiems reikia gyventi aukštai, nes, išskrisdami iš lizdo, jie krinta žemyn ir, išskleidę sparnus, skrenda. Jų lizdas negali būti prie žemės. Jei nebus vietos, kur išskristi ir sklęsti, jis negalės ten gyventi. Tai fantastiškas paukštis visomis savybėmis. Visu pirma, jis pats greičiausias – greičiausiai skraido. Tai paukštis, kuris gali aštuonis mėnesius nenutūpti ant žemės, jie poruojasi ore, valgo ore, geria ir renka medžiagas ore. Išskrenda ir palieka vaikus dar lizde. Jie būna tokie nupenėti, kad laukia, kol jų sparnų plunksnos pasieks tam tikrą ilgį ir tada galės skraidyti. Jie giminingi kolibriams“, – pasakojo M. Čepulis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Jie dažnai papuola į daugiabučių renovacijos spąstus ir nuo pažeidimų žūsta. Kaip suderinti renovaciją ir paukščių išsaugojimą?
– Nevertėtų kaltinti statybininkų, nes gali nežinoti, kad jie ten. Bendruomenių įsitraukimas labiausiai padeda išsaugoti čiurlius. Kad būtų dar lengviau išsaugoti, buvo priimtas sprendimas, jog galės gauti finansavimą, t. y. ne tik apšiltinti namą, bet ir dirbtinoms lizdavietėms įrengti. Prieš tai būtina pasikonsultuoti su ornitologais, nes lizdaviečių bet kur negalima įrengti. Galima padaryti angas, parapetuose įstatyti lizdus. Variantų daug. Net jei ir neperi čiurliai, įrengus šių lizdaviečių, jie gali apsigyventi.
– Ką daro čiurliai, kai neranda savo lizdaviečių įprastose vietose?
– Ieško kitų angų ir suranda. Jie konservatoriai, mėgsta tuos pačius namus, bet kai nėra, ieško kitų. Kuo bus daugiau dirbtinų lizdaviečių, tuo jų daugiau įsikurs. Keliuose namuose projektai buvo daryti, užtruko kelerius metus, kol čiurliai apsigyveno. Jie peri ir inkiluose.
– Kodėl svarbu juos saugoti?
– Tai saugoma rūšis. Nenyksta, bet visiškai priklauso nuo mūsų. Jei visus namus užsandarinsime, jų tiesiog pas mus nebus. Grėsmės paukščiui nėra, didesnė problema su kregždėmis. Čiurliai neteršia.
– Nėra būdų kregždėms išsaugoti?
– Yra. Visų pirma, žmonės turi būti sąmoningesni. Galima vasarą uždengti kartonais, kad neterštų, ir nuimti po perėjimo.
– Kodėl toks čiurlio pavadinimas?
– Nežinau. Galbūt, kad čiurlena, čiurškia.
– Kada programa startuoja?
– Manau, nuo kitų metų. Įrengti dirbtines lizdavietės tikrai nebrangu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų3
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...