Pastaruoju metu pastebimas vis didesnis žmonių domėjimas augintinių maistu. Jie domisi naujovėmis, maisto sudedamosiomis dalimis ir bando rasti sveikiausią pašarą savo augintiniui.

Veterinarijos gydytoja Vita Ambrulaitienė pabrėžia, kad svarbu tinkamai parinkti racioną atsižvelgiant į gyvūno rūšį, amžių, fiziologinius poreikius, sveikatos būklę.

„Svarbu žinoti, kad katė tai nėra mažas šuo, o šuo nėra katė. Katės yra mėsėdės, o šunys visaėdžiai. Dėl šios priežasties kačių baltymų poreikis yra žymiai didesnis, palyginti su šunimis. Tai pat katėms su pašaru būtina gauti aminorūgščių: taurino ir arginino, vitaminų A ir B3, arachido rūgščių. Šunų organizmas dalį iš šių elementų geba pasigaminti pats“, − teigia pašnekovė.

Specialistė tai pat akcentuoja, kad vis populiarėjanti RAW/BARF mityba, kai orientuojamasi į kuo natūralesnį, neapdorotą maistą, šunims tinka ne visada.

„Žalia mėsa turi gana daug fosforo ir mažai kalcio, kurie augantiems, ypač didelių veislių, šuniukams yra labai svarbūs tinkamam augimui. Netinkamas fosforo ir kalcio santykis gali sukelti antrinį hiperparatiroidizmą. Todėl, šeriant nesubalansuota RAW/BARF mityba, yra ortopedinių problemų rizika“, − teigia veterinarijos gydytoja.

Katės yra mėsėdės, o šunys visaėdžiai. Dėl šios priežasties kačių baltymų poreikis yra žymiai didesnis, palyginti su šunimis.

„Alergija – tai imuninės sistemos atsakas į tam tikrą baltymą, esantį pašare. Dažniausi alergenai katėms yra jautiena, vištiena, kiaušiniai, žuvis, o šunims – jautiena, kiaušiniai, vištiena ir pieno produktai“, − teigia veterinarijos gydytoja.

Nepaisant vis populiarėjančių begrūdžių pašarų, veterinarijos gydytoja teigia, kad augintiniams celiakija (glitimo netoleravimas) diagnozuota nebuvo.

„Yra publikacijų apie Airių seterius ir jų recesyviniu būdu paveldimą glitimo netoleravimą. Tačiau, daugeliu atveju, nenormalus organizmo atsakas į pašare esančius priedus nesukeltas imuniteto ir dažniausiai vystosi palaipsniui. Angliavandeniai, tokie kaip bulvės ar grūdai, esantys maiste, tiek šunims, tiek katėms gali sukelti negalavimų, jeigu jie per mažai apdoroti ir dėl to sunkiai virškinami. Arba jų yra per daug ir neišlaikomas tinkamas procentas baltymų“, − akcentuoja veterinarė.

Pašaro netoleravimo ir alergijos požymiai yra panašūs, gali apimti įvairius simptomus. „Gali atsirasti odos uždegimo požymių – pleiskanojimas, niežulys. Tai pat žarnyno veiklos sutrikimų – vėmimas viduriavimas, pilvo išsipūtimas, skausmas pilve, neformuotos išmatos. Žarnyno sutrikimai dažniau pastebimi netoleravimo atveju“, − vardija V.Ambrulaitienė.

Veterinarijos gydytoja taip pat akcentuoja, kad ypač svarbi sutrikimų diagnostika: būtina atmesti kitas ligas, kurios gali pasireikšti tokiais pačiais simptomais.