- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tropinis karštis vėsiamėgėms žuvims tapo mirties spąstais. Pajūrio krašte tekančioje Minijoje, net penkiasdešimties kilometrų upės ruože, gamtosaugininkai užfiksavo masinį žuvų kritimą. Karščių neištvėrė ne tik upėtakiai, bet ir didesnės lydekos.
"Karščiai – kai kam džiaugsmas, o kai kam – mirtis. Dėl ilgai trunkančios kaitros vanduo sušilo tiek, kad šaltavandenės Minijos sekliame aukštupyje ir dalyje vidurupio deguonies kiekis pasiekė ribines žuvims vertes, ir prasidėjo masinis žuvų kritimas. Dugnas ilgame ruože nuklotas negyvomis žuvimis ir nėgėmis", – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis, nardydamas išžvalgęs Minijos upės dugną.
Įvairiose vietose, nuo aukštupio iki žiočių, Minijos upėje aptinkama upėtakių, kūjagalvių, šlyžių, ešerių.
"Kelis mėnesius besitęsianti sausra pakirto ne tik mažas žuvis, neatlaikė ir didesnės lydekos. Beveik visur upės yra nusekusios. O sušilusiame vandenyje netirpsta deguonis, kai kur, tikėtina, jo kiekis telkiniuose jau pasiekė ribines vertes", – pasakojo E.Paplauskis.
Pirmosios kritusios žuvys pamatytos ties Pakutuvėnais, negyvų žuvų yra prie Raguviškių.
"Šeštadienį pradėjo kristi šlyžiai ir upėtakiai. Pirmadienį ties Lapiais jau išvydau lydekų, ešerių, nėgių", – vardijo E.Paplauskis.
Tikėtina, kad dalis žuvų spėjo pasitraukti į vėsesnius intakus, bet užvakar kritę upėtakiai pastebėti ir ties Gargždais.
Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Klaipėdos analitinės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Julija Fiodorova informavo, jog apie kritusias žuvis informacija gauta pirmadienį.
"Net keliose vietose tirtas deguonies kiekis vandenyje. Pirmadienį paimti mėginiai realios situacijos gali neparodyti, nes buvo paliję. Tačiau labai tikėtina, kad deguonies kiekis yra sumažėjęs. Minijos upėje mėginiai imti septyniose vietose, o kai kur, kituose upeliuose, net neįmanoma pasemti vandens, jis taip nusekęs", – patikino vyriausioji specialistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?4
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...
-
Našlaitės žydės kaip pašėlusios
Našlaitės – vienos populiariausių pavasario gėlių, kurios pačiomis įvairiausiomis spalvomis bene anksčiausiai nuspalvina terasas ir balkonus. Jos yra nereiklios, nebrangios, pakenčia net nedideles pavasarines šalnas ir yra puikus pa...