Apskaičiuota, kad 16-os pingvinų kolonijų populiacija, matoma 2009–2024 m. darytose palydovinėse nuotraukose, per šį laikotarpį sumažėjo beveik ketvirtadaliu, daugiausia dėl klimato kaitos, dėl kurios mažėja ledo kiekis.

„Jūros ledas pingvinams labai svarbus, nes jie veisiasi ant jūros ledo ir maitinasi ant jo“, – teigė duomenis analizuoti padėjęs Peteris Fretwellis iš Britų Antarktidos tyrimų tarnybos.

Anksčiau mokslininkai apskaičiavo, kad per pastaruosius penkiolika metų visoje Antarktidoje imperatoriškųjų pingvinų populiacija sumažėjo apie dešimtadalį.

„Didelį nerimą kelia tai, kad skaičiai yra daug prastesni, nei prognozuota“, – teigė Vudso Holo okeanografijos instituto pingvinų tyrėjas Danielis Zitterbartas.

Ištirtos kolonijos sudaro apie trečdalį visos imperatoriškųjų pingvinų, gyvenančių tik Antarktidoje, populiacijos.

Stabilaus jūros ledo nykimas gali turėti įtakos pingvinams ne tik dėl to, kad mažėja jų veisimosi vietos.

Esą jei jūros ledas sutirpsta anksčiau, prie kolonijų gali priartėti daugiau plėšrūnų, pavyzdžiui, leopardinių ruonių ir orkų.

Be to, šiltėjanti vandenyno temperatūra bei kintantys kritulių režimai taip pat gali turėti įtakos pingvinų jauniklių išlikimui.