- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ornitologų draugija sausio 26 – 28 dienomis Lietuvos gyventojus kviečia dalyvauti paukščių skaičiavimo akcijoje „Paukščiai prie mano namų“.
Mūsų šalyje ši akcija rengiama trečius metus, ja siekiama atkreipti dėmesį į paukščius ir gamtos apsaugą, skatinti domėtis gamta, taip pat prisidėti prie mokslinių tyrimų.
Lietuvos ornitologų draugijos nario Gedimino Petkaus teigimu, paukščių skaičiavimo akcijos mokslininkams duoda labai vertingų žinių apie žiemojančių paukščių dėsningumus.
„Mokslininkai gauna žinių, ar sumažėjo paukščių, ar padaugėjo, tai rodo klimato kaitos požymius. Labai svarbu kiekvienais metais atlikti monitoringus, ne tik paukščių. Patys mokslininkai atlieka ir vabzdžių, ir kitų gyvūnų. Bet paukščiai labai gerai parodo klimato kaitos tendencijas. Pagal paukščius, stebėdamas jų kiekį, rūšis gali spręsti apie klimato kaitą, jos tendencijas. Kai kurie paukščiai anksčiau pas mus net nežiemodavo, pavyzdžiui, baltieji garniai, o pastaruosius keletą metų matome, kad jau pradeda žiemoti. Varnėnai kartais lieka žiemoti ir kiti paukščiai“, - pasakojo ornitologas Gediminas Petkus.
Pagal paukščius, stebėdamas jų kiekį, rūšis gali spręsti apie klimato kaitą, jos tendencijas.
Pasak ornitologo, paukščių skaičius žiemą priklauso net nuo to, kokia buvo praėjusi vasara.
„Pavyzdžiui, vienais metais buvo suskaičiuota daugiau zylių, kitais - mažiau. Stebima, kokios prieš tai buvo vasaros - lietingos ar nelietingos - tai turi įtakos. Tokių įdomių tendencijų yra randama“, - sakė ornitologas G. Petkus.
Paukščių skaičiavimui galima pasirinkti vieną iš nurodytų dienų ir vieną valandą stebėti į lesyklą atskrendančius paukščius.
„Reikia vieną valandą praleisti prie jūsų lesyklos. Tai visai nesunkiai galima padaryti ir stebint paukščius pro langą, nebūtina šalti lauke. Reikia suskaičiuoti, kiek rūšių atskrenda, ir surašyti didžiausią rūšies skaičių, kiek vienu metu atskrido. Pavyzdžiui, atskrido keturios didžiosios zylės, o paskui atskrido penkios didžiosios zylės. Tai reikia rašyti ne devynias, o penkias zyles, maksimaliausią vienos rūšies skaičių“.
Gautus skaičius reikia suvesti į specialią anketą, pateiktą Ornitologų draugijos svetainėje. Visi surašyti duomenys nuguls į interaktyvų žemėlapį.
„Ten žmonės gali savo adresą parašyti, jei nori. Bus toks didžiulis žemėlapis, kuriame šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį gyvai bus pavaizduojami skaičiavimo rezultatai. Mes per savaitgalį galėsime pamatyti, kaip aktyviai žmonės Lietuvoje savo lesyklose stebi žiemojančius paukščius“, - aiškino ornitologas G. Petkus.
Pasak jo, ankstesniais metais vykę paukščių skaičiavimai pateikė ir staigmenų, - be plačiai paplitusių, į lesyklas atskrido ir gana retų paukščių: „Atskrido tokių, kurie paprastai neužsuka į lesyklą, net Raudonosios knygos atstovų. Kartais žmonės mato meletas, pilkąsias, žaliąsias, kartais mato rečiau pas mus žiemojančius varnėnus arba šiaurinius kikilius. Gauname įvairių įdomių rezultatų“.
Paukščių skaičiavimo akcija užsienio šalyse turi gilias tradicijas. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos gyventojai paukščius skaičiuoja jau keturiasdešimt metų. Į akciją įsitraukia iki pusės milijono šalies gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...