- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
-
Padysnio hidroelektrinė tvenkinį baigia paversti dumblina bala
Netoli Ignalinos yra tokia Padysnio hidroelektrinė. Sovietinės inžinerijos stebuklas. Prieš 60 metų paleistos elektrinės pajėgumų pakakdavo šešiems aplinkiniams kaimams. Dvi elektrinės turbinas vanduo suka iki šiol, tačiau aplinkiniai kaimai sunykę, tad elektra keliauja į bendrą šalies tinklą. Dieną, kai buvo filmuojama TV3 laida „Žalioji byla“, elektrinė veikė tik vieno kilovato pajėgumu. Tiek nepakaktų net ir skalbimo mašinai.
Objektas įdomus, jo savininkas, kaunietis Eimantas Dargenis – malonus ir atviras žmogus, bet vietiniai gyventojai ir sodybas vaizdingose Padysnio tvenkinio pakrantėse turintys atvykėliai iš didmiesčių hidroelektrinę ir jos dabartinį valdytoją keikia. Nes vaizdingame tvenkinyje vanduo pasiekė kritiškai žemą lygį.
Vietiniai sako, kad naujasis elektrinės savininkas – godus, pradangino visą metrą vandens, todėl tvenkinys ėmė smarkiai keistis – krantai atsitraukė, nebeliko žuvies, o vietoj lelijų dumbliai veisiasi.
Žmonės įtaria, kad siekdamas didesnio pelno, elektrinės savininkas naktimis tyčia padidina turbinų pajėgumus ir nuleidžia dar daugiau vandens. Tuo tarpu verslininkas teigia, kad piktnaudžiauti neleidžia taisyklės.
Kiek galima uždirbti turint mažąją hidoelektrinę? „Tai labiau hobis nei verslas. Dabar, kai vandens lygis kritęs, pajamos per mėnesį nesiekia 200 eurų“, – teigia Padysnio HE savininkas Eimantas Dargenis.
Kaip pagelbėti bebaigiančioms išnykti Padysnio lydekoms, nebežino ir dar vienas žvejas – „TV Pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus. Su Padysnio tvenkiniu susisiekiančiame Šaminio ežere jis ketino sukurti tarptautinį rojų žvejams, investavo pinigų, įžuvino ežerą, tačiau šiandien skaičiuoja negyvus lydekų ikrus ir... nuostolius.
Kokiomis taisyklėmis turi vadovautis mažųjų hidroelektrinių savininkai? Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas teigia, jog kritiškai nukritus vandens lygiui, hidroelektrinės savininkas privalo nedelsiant stabdyti elektros gamybą.
Padysnio hidroelektrinė daro ženklią įtaką laukinei gamtai ir vietinių gyvenimui. Migruojančios žuvys jos neįveikia, nes čia nėra žuvitakio. Dėl nusekusio vandens kuo toliau, tuo sunkiau joms tampa neršti, o tvenkinys virsta dumblėjančia bala.
Lietuvoje veikiančios mažosios hidroelektrinės pagamina mažiau nei 0,5 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. O, pavyzdžiui, viena vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos, kiek 6–8 mažos hidroelektrinės.
Tai hobis, dėl kurio kenčia gamta. Už neteisėtai sužvejotą lydeką, žvejui-mėgėjui tenka atlyginti gamtai padarytą žalą – 240 eurų. Kiek lydekų ir kitų žuvų pražudoma dėl smarkiai kaitaliojamo vandens lygio Padysnio HE?
„Žalioji byla“ – sekmadienį, lapkričio 1 d., 12 val. per TV3 televiziją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...