Petunijos – vienos populiariausių gėlių, gražinančių mūsų aplinką vasarą. Jų sėklų nesunku prisirinkti iš gėlyno. Tačiau ar iš jų ir vėl išaugs tokios pat spalvos ir formos petunijos – kitas klausimas.

Auginamos kaip vienmetės

Sėklas subrandina beveik visos vienmetės ir dvimetės bei daugelis daugiamečių gėlių. Petunijos – daugiamečiai augalai, tačiau pas mus auginamos kaip vienmetės.
Kai kurios petunijos – stambiažiedės ir garbanotosios – labai sunkiai užmezga arba visai neužmezga sėklų.
Petunijos yra kryžmadulkiai augalai, tai reiškia, kad apsidulkina tos pačios rūšies kito augalo žiedadulkėmis.

Taigi petunijos gali susikryžminti ir su kitomis veislėmis, kurios būna ne tik skirtingų spalvų, bet ir žiedų formų.
Iš gėlyne surinktų petunijos sėklų neįmanoma išauginti identiškų gėlių – gali skirtis žiedų spalva arba jei buvo svyrančiosios, gali nebepasižymėti šia savybe. Auginant petunijas dėl sėklų erdvinė izoliacija turi siekti 200 m.

Kryžmadulkių gėlių yra ir daugiau – tai serenčiai (didieji, gvazdikiniai, smulkieji), uodeguotasis burnotis, celiozija, hibridinė gacanija, puikioji gvaizdūnė, lobuliarijos (paprastoji, pajūrinė), meksikiniai žydrūniai ir kiti.
Norint prisirinkti šių augalų sėklų iš gėlyno, kaimynai turėtų neauginti šių rūšių gėlių.

Savidulkų gėlių – mažiau

Yra augalų, kurie pasižymi savidulka – apsidulkina to paties žiedo arba tos pačios veislės augalo žiedadulkėmis. Savidulkų gėlių yra mažiau (kininis ratilis, visžydė begonija, pilkoji liaukonija, kvapieji pelėžirniai, raudonžiedės pupelės).

Norint išauginti šių gėlių sėklų, erdvinės izoliacijos užtenka ir 5 m.

Kai kurie augalai yra savidulkai-kryžmadulkiai: saulažiedė daratėlė, puikioji godecija, grakščioji guboja, darželinė juodgrūdė, raukšlėtasis keremėkas, paprastoji kosėja.
Šių gėlių erdvinė izoliacija turėtų būti 50–100 m.

Sėklomis gėlės padauginamos greitai ir dideliais kiekiais, tačiau jos nevienodai perduoda motininius požymius.
Netgi savidulkės ne visada paveldi tokias savybes, jau nekalbant apie kryžmadulkes. Tačiau gėlių kryžminimas yra pagrindinis metodas hibridinėms sėkloms gauti, iš kurių išauginami selekciniai sėjinukai.

Daugiametės ir dalijamos

Vegetatyviniu būdu dauginti augalai dažniausiai perduoda veislinių augalų požymius naujai padaugintiems augalams.

Tik vegetatyviškai dauginasi daugelis svogūninių, gumbasvogūninių ir sėklas nesubrandinančių augalų. Sėkmingai vegetatyviškai dauginama tik gerai žinant daugiamečių gėlių biologines savybes.

Labiausiai paplitęs vegetatyvinio gėlių dauginimo būdas – kero dalijimas. Daugiametės gėlės, augdamos vienoje vietoje daugiau kaip 4–5 metus, nepersodintos sutankėja, mažiau žydi.

Kad augalas vėl normaliai augtų ir žydėtų, jo kerus reikia padalyti ir persodinti.

Keras dalijamas anksti pavasarį (balandį gegužę) arba antrojoje vasaros pusėje (rugpjūčio pabaigoje rugsėjo pradžioje).

Pavasarį žydintys augalai persodinami ir kerai dalijami rudenį, o žydintys vasarą ir rudenį –pavasarį.