- Parengta pagal Žemaitijos nacionalinio parko inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Yra daugybė gyvūnų, kurie nuo seno prieglobsčio ieškojo natūraliuose uoksuose ir drevėse. Vis intensyviau valant miškus, sanitariniais kirtimais iškertant senus drevėtus medžius, tokiems gyviams iškilo išnykimo grėsmė. "Radę žmogaus iškeltus inkilus kai kurie paukščiai, vabzdžiai, žinduoliai įsikuria juose", – pastebi ekologė Marija Jankauskienė.
Pasak jos, geniai, meletos gyvena natūraliuose uoksuose, todėl būtina išsaugoti uoksinius medžius. "Inkilai tik labai santykinai gali kompensuoti natūralių uoksų poreikį, bet šiuo metu yra ypač svarbūs sodybose, kur senų medžių nėra, o vabzdžių, jų lervų – pakankamai", – atkreipia dėmesį ekologė. Prie namų iškeltuose inkiluose mielai apsigyvena įvairių rūšių zylės, margasparnės musinukės, bukučiai, naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai, varnėnai. Iš minėtų paukščių tik varnėnai ir margasparnės musinukės žiemoti išskrenda į šiltus kraštus, kiti pasilieka pas mus žiemoti. "O likusiems pas mus žiemoti paukščiams inkilai yra tikras išsigelbėjimas: juose paukščiai slepiasi nuo šalčio, vėjų, praleidžia ilgas, žvarbias naktis, o kartais – ir dienas. Į vieną inkilą sulenda po kelias zyles, žvirblius, šildydamiesi glaudžiasi vienas prie kito. Neradę inkilų paukščiai slepiasi metaliniuose vamzdžiuose, pastogėse, gyvatvorėse, bet ten sąlygos daug nepalankesnės nei erdviuose inkiluose. O jei juose randa sausų medžio pjuvenų, jaučiasi kaip natūraliame medžio uokse!" – apie paukščių gyvenimo ypatumus pasakoja M.Jankauskienė.
Iš inkiluose perinčių paukščių tik varnėnai sugeba išsivalyti savo inkilus, pasak ekologės, jie yra tikri švaruoliai. "Būtinai turime išvalyti tuos inkilus, kuriuose perėjo zylės", – primena M.Jankauskienė. Pasak jos, zylės dažnai peri po du kartus per sezoną ir kiekvienam perėjimui dažniausiai renkasi švarų, zylių dar neperėtą būstą. Taip yra todėl, kad zylės suka lizdus iš įvairių gyvūnų plaukų, vilnų, kuriose mielai apsigyvena įvairūs parazitai, ypač daug prisiveisia paukštinių blusų, kurios čia išžiemoja. Atėjus pavasariui prie nevalyto inkilo matai kaip apie landą saulės atokaitoje šildosi daugybė tamsios spalvos blusų, kurios užpuola ne tik atskridusį paukštį, bet ir žmogų. Paukštį jos parazituoja ilgai, nuo jų jie gali sumenkti ir net žūti, ypač jaunikliai. Žmogų jos gali sukandžioti, bet nuolat neparazituoja.
"Inkilus reikia valyti ir todėl, kad paukščių lizduose lieka neišperėtų kiaušinių, kitų liekanų, buvęs lizdas per žiemą prisigeria drėgmės, pradeda irti ir pūti", – paaiškina ekologė. Lizdas kraunamas ant lizdo inkilą pripildo iki angos, todėl įvairūs plėšrūnai lengvai pasiekia lizduose esančius kiaušinius ar jauniklius. Ekologės teigimu, perpildytus inkilus paukščiai apleidžia, nebeperi.
"Kol orai dar šilti, nusikabinę inkilus apžiūrėkime juos, jei neatidaromi – perdarykime, kad būtų įmanoma išvalyti, o išvalę vėl pakabinkime. Jei turime galimybių iškelkime ir naujų inkilų, juose mūsų mylimi paukščiai saugiai peržiemos, o pavasarį apsigyvenę džiugins giesmėmis ir švarins sodus!" – ragina ekologė.
Tiesa, prieš gaminant inkilus, derėtų pasidomėti, kokiems paukščiams kokio dydžio inkilą sukalti ir kokio dydžio landą padaryti, kad naujieji namai sparnuočiams būtų patogūs, o plėšrūnai negalėtų pasikėsinti į giesmininkus ir jų jauniklius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų12
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...