Tai yra gerokai už Antarktidos vandenyno, dar vadinamo Pietų vandenynu, ribų, kuris yra žemiau 60 laipsnių pietų platumos linijos.
„Mes nuvykome ten tikrai nesitikėdami pamatyti ryklių, nes pagal bendras nuostatas Antarktidoje ryklių nėra“, – pasakojo tyrėjas Alanas Jamiesonas.
Bet beveik pusės kilometro gylyje, kur vandens temperatūra siekė vos 1,27 laipsnio Celsijaus, jų vaizdo kamera užfiksavo milžinišką ryklį.
A. Jamiesonas Vakarų Australijos universiteto tyrimų centro įkūrėjas ir direktorius A. Jamiesonas teigė, kad iki šiol nebuvo aptikęs jokių duomenų apie ryklius Antarktidos vandenyne.
Kad ryklių niekada anksčiau nebuvo fiksuota taip toli į pietus, patvirtino ir C. Darwino universiteto biologas Peteris Kyne’as.
Klimato kaita ir šylantys vandenynai esą gali paskatinti ryklius migruoti į šaltesnius pietinio pusrutulio vandenis, tačiau duomenų apie arealo pokyčius netoli Antarktidos buvo nedaug dėl to, kad regionas itin atokus.
Tikėtina, kad lėtai judantys snūduriuojantys rykliai jau seniai galėjo būti Antarktidoje, bet niekas to iki šiol nepastebėjo.
„Tai puiku. Ryklys buvo tinkamoje vietoje, kamera buvo tinkamoje vietoje ir gauta ši puiki filmuota medžiaga. Tai gana reikšminga“, – džiaugėsi P. Kyne’as.
Nufotografuotas ryklys laikėsi maždaug 500 metrų gylyje, nes tai, anot mokslininkų, buvo šilčiausias vandens sluoksnis.
A. Jamiesonas mano, kad visai tikėtina, jog ir kiti Antarkties rykliai gyvena tame pačiame gylyje, maitindamiesi banginių, milžiniškų kalmarų ir kitų jūros gyvūnų gaišenomis, kurios nugrimzta į dugną.
Antarkties vandenyse tokiame gylyje yra nedaug tyrimų kamerų, kurios realiai gali veikti tik pietinio pusrutulio vasaros mėnesiais, nuo gruodžio iki vasario.
„Likusius metų mėnesius visiškai niekas nestebi dugno. Todėl kartais ir susiduriame su tomis staigmenomis“, – teigė A. Jamiesonas.
Naujausi komentarai