Pereiti į pagrindinį turinį

Sėja jau prasideda: ant palangės – daigai į daržo lysvę ir šiltnamį

2020-03-01 03:00

Žiemos lyg ir nebuvo, o spėlioti, ar ji dar ateis, daržininkai neturi laiko – metas daiginti augalų sėklas. VDU Žemės ūkio akademijos Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė dr. Audronė Žebrauskienė primena svarbiausias sėjos ir daiginių auginimo namuose sąlygas.

– Sėklų pakuočių stendai mirga marga spalvomis ir įvairiais užrašais. Į ką atkreipti dėmesį renkantis sėklas? Kaip susigaudyti etiketėse pateiktoje informacijoje?

– Svarbiausia patikrinti sėklų galiojimo laiką, perskaityti informaciją apie augalą, pasidomėti, kur jis auga – šiltnamyje ar lauke, kaip daiginti sėklas, prižiūrėti. Raidės EU ST arba ES ST reiškia, kad sėklos atitinka ES standartus, o užrašas, kad sėklos patikrintos VSGT, suteikia garantiją, kad jos tikrai sudygs, t.y. jų daigumas ne mažesnis kaip 80–90 proc. Puoselėjantys ekologišką ūkį, turėtų atkreipti dėmesį į užrašą "ekologiška sėkla". Nereikia bijoti beicuotų ar dražuotų sėklų – jos padengtos mikroelementais, trąšomis, apsaugotos nuo kenkėjų ir paruoštos greičiau sudygti.

Prie sėklos pavadinimo esanti raidė H reiškia hibridinę veislę, raidė F1 – pirmos kartos hibridas. Tokie augalai atsparesni ligoms, duoda gausų ir geros kokybės derlių. Praktiški daržininkai mėgėjai neretai patys pasiruošia daržovių sėklų kitiems metams. Puiku, jei jos grynaveislės, jei hibridinės – antros kartos sėkla neturės tokių pačių savybių kaip pirma: tėviškos ir motiniškos savybės išsiskiria, tad vietoje dryžuoto moliūgo užaugs žalias ar geltonas, subrandins mažiau vaisių, jie bus kitokio skonio.

Daržininkams turėtų būti svarbus ir daržovių derėjimo laikas. Jis žymimas didžiosiomis raidėmis: LA – labai ankstyva, A – ankstyva, VA –  vidutiniškai ankstyva, VV – vidutiniškai vėlyva veislė.

Pastaruoju metu itin populiarios tiksliai sėjai skirtos sėklos – ant juostelės ar lapelio tam tikrais atstumais pritvirtintos sėklos. Jas naudoti itin patogu – nereikia daiginių pikiuoti, o tik, kaip nurodyta ant pakuotės, juostelę ištiesti ant žemės, užberti dirvožemiu, palaistyti.

– Mėgstamiausia daržovė – pomidorai. Dažną pirkėją glumina ant sėklų pakelių nurodyta determinantinė ir indeterminantinė veislė. Kuo jos ypatingos?

– Indeterminantinė veislė – aukštaūgiai arba aukštakeriai pomidorai. Augalai gali išaugti iki 2–3 m aukščio (augalo aukštis nurodytas ant pakuotės). Palikti likimo valiai jie primena medžius. Tokie augalai neduos daug vaisių, jie bus nekokybiški – visa energija iš šaknų eis į lapus. Šios veislės pomidorus labai svarbu tinkamai prižiūrėti: kad ir kaip būtų gaila, negailestingai skabyti pažastyse lendančius ūglius, palikti tik vieną pagrindinį stiebą ir, kad augalas gražiai augtų, nelinktų, nelūžtų nuo nokinamų vaisių svorio, pririšti prie šiltnamio viršaus.

Determinantinės – žemakerės arba žemaūgės pomidorų veislės. Jų ūglių skabyti nereikia – augalas nustoja augti pasiekęs tam tikrą aukštį arba suformavęs tam tikrą kekių skaičių. Šiuos augalus reikia sodinti kiek rečiau nei įprastai – reikia erdvės kerui plėtotis, be to, šakų tankmėje tvyrantis tvankus, šiltas ir drėgnas mikroklimatas – puiki terpė ligoms plisti.

– Tikriausiai daržovių sėklų pasaulyje, kaip ir visose kitose gyvenimo srityse, egzistuoja mados tendencijos. Kokios naujas daržovių veisles patartumėte išmėginti?

– Praktiški daržininkai dažniausiai renkasi tik patikrintas, išmėgintas daržovių veisles, o mėgėjai neatsispiria pagundai išbandyti kažką nauja. Pastaruoju metu itin populiarios įvairios spalvotos, originalių formų daržovės: morkos, baklažanai, žiediniai ir ropiniai kopūstai. Beje, pastarieji išgyvena savo renesanso laikus: anksčiau Lietuvoje plačiai auginta daržovė ilgus metus buvo pamiršta, o šiandien, dietologams pripažinus didžiulę jos naudą organizmui, ji tapo labai paklausia. Žavesį kelia įspūdinga saldžiųjų paprikų šeima: mažytės paprikėlės ne tik atrodo itin dekoratyviai – jas skanu valgyti šviežias, labai patogu kepti ant grilio, kita sezono naujiena – originalios plonos spiralės formos paprikos, kurios stebina neįprastu savo ilgiu – užauga iki 20 cm.

Ilgavaisių agurkų nerekomenduoju rinktis – mano skoniui, jie labiau tinka ankstyvo pavasario salotoms, o vasarą gardesni traškūs smulkūs agurkėliai. Be to, ilgavaisius agurkus labai svarbu neperauginti – jų skonis prastesnis, be to, kur dėti 50 cm ilgio daržovę, nebent šeima didelė ar laukiate svečių.

– Kada reikia pradėti daiginti daržovių sėklas?

– Nekantrūs daržininkai jau sausio mėnesį ant palangių išrikiavo indelius, dėžutes su daiginiais, tačiau geriausias metas – pati vasario pabaiga, kovo pradžia. Vėliau pasodintos sėklos neretai sudygsta greičiau, daigeliai auga sparčiau, yra tvirtesni. Taip yra todėl, kad šiam procesui įtakos turi ne tik šiluma ir tinkamas drėgmės kiekis: pagrindinis faktorius – šviesa. Galima daiginius papildomai apšviesti, tačiau naudos bus nedaug. Sėjos paankstinti neverta dar ir todėl, kad kuo ilgiau daigai auga, tuo daugiau jiems reikia substrato, priešingu atveju gali susilpnėti šaknys.

Kada pradėti daiginti sėklas, nesunku paskaičiuoti: sudėkite sėklų sudygimo ir daigų auginimo, kol juos bus galima sodinti šiltnamyje ar lauke, laiką. Agurkų, kopūstų, griežčių, ridikų, ridikėlių sėklos sudygsta per tris, pomidorų, paprikų – septynias, salotų – keturias, svogūnų, špinatų, burokėlių – penkias dienas. Paprikų daigai įprastai užauga per 60–80, pomidorų, brokolių – 55–60, kopūstų – 40, baklažanų – 60–65, agurkų, aguročių, salotų – 30–35 dienas.

Kuo ilgesnis daržovės augimo laikas, tuo anksčiau reikia sėti sėklas. Jei daigus sodinsite lauke, sėti reikėtų dar vėliau.

– Ne visos sėklos daigios, ypač nerimą kelia tos, kurių galiojimo laikas jau eina į pabaigą. Kaip nustatyti sėklų daigumą?

– Kai kurių daržovių sėklos lieka daigios ir pasibaigus galiojimo laikui, pavyzdžiui, agurkų sėklos išlieka daigios net dešimt metų, baklažanų, burokėlių, žiedinių kopūstų – šešerius metus.

Kuo ilgesnis daržovės augimo laikas, tuo anksčiau reikia daiginti sėklas. Jei daigus sodinsite lauke, sėti reikėtų dar vėliau.

Daigumą nustatyti galima keliais būdais. Vienas paprasčiausių, tinkančių ir labai senoms sėkloms: suberkite jas į stiklinę su drungnu, šaukšteliu druskos pasūdytu vandeniu, gerai išmaišykite ir stebėkite – daigios sėklos nuguls ant dugno, nedaigios plaukios paviršiuje. Kitas, bene, populiariausias būdas – į lėkštelę, kurioje patiestas keliais sluoksniais sulankstytas ir gerai sudrėkintas medvilnės, popierinio rankšluosčio ar vatos gabalėlis, padėkite apie dešimt sėklų, pridenkite kita lėkštute taip, kad neišgaruotų drėgmė, o kad greičiau matytųsi rezultatas, padėkite ant šilto paviršiaus. Kasdien patikrinkite, ar užtenka drėgmės. Daigumui nustatyti skiriamas dienų skaičius: agurkams – aštuonios, pomidorams, pupelėms, burokėliams – dešimt, kopūstams, ridikėliams, salotoms, žirniams – septynios dienos.

Apie daigumą galite spęsti ir iš sėklų išvaizdos: atskirkite sudžiūvusias, pažeistas, papelėjusias, pakeitusias spalvą sėklas – jos tikrai nesudygs. Prieš sodindami sėklas, ypač hibdridus, 30 min. palaikykite jas 1 proc. kalio permanganato tirpale, paskui perplaukite, apdžiovinkite – tai paspartins daigumą, padidės atsparumas ligoms.

– Daigyklos, sėjimo dėžutės, vazonėliai, specialios tabletės – kur geriausia daiginti sėklas?

– Yra ne tik įvairių daigyklų – populiarėja specialūs namų šiltnamiukai, kai kas naudoja durpių vazonėlius ar durpių ir kokosų plaušo daiginimo tabletes. Aš išbandžiau įvairius variantus ir esu už tradicinę tarą – plastikinius grietinės, jogurto indelius, tetrapakuotes. Jie tinkamiausi daržininkams mėgėjams: pakankamai dideli, kad daigas suformuotų stiprią šaknų sistemą ir užaugtų tvirtas. Daigyklėles, tabletes geriau naudoti nedideliems augalams, pavyzdžiui, salotoms, arba tiems, kurie nemėgsta persodinimo – paprikoms, moliūginėms daržovėms. Vazonėliuose patarčiau auginti daigus, kuriuos sodinsite lauke. Pomidorams patinka persodinimas: pradžioje juos galite auginti daigykloje, išleidus du pirmus lapelius persodinti į didesnį indelį, vėliau – į šiltnamį. Porų ir itin didelių svogūnų, kurių sėjinių negalima įsigyti parduotuvėse, sėklas geriausia daiginti dėžutėse. Jos sudygsta per dvi savaites, o tada sodinkite lauke į dirvą – pikuodami galėsite atrinkti geriausiai išsivysčiusius daigelius. Prieš pikavimą žemę gerai sudrėkinkite – bus lengviau atskirti augalėlius. Labai svarbu sodinant nugnybti ilgiausių šaknų galiukus – formuosis stiprios kuokštinės šaknys, pravartu nuskinti ir išlindusių žalių laiškų galiukus – nauji augs vešlesni.

– Kokios sėkmingo sėklų daiginimo sąlygos?

– Daiginimui durpės netinka – rinkitės specialų daigams skirtą substratą. Jis lengvas, purus, gerai praleidžia vandenį ir orą, neužkrėstas ligomis ir kenkėjais, papildytas augalui svarbiomis organinėmis medžiagomis, mineralais, tinkamo pH. Labai svarbu, prieš sodinant, substratą praskleisti ir pravėdinti, gerai sudrėkinti. Sėklas sodinkite pagal ant pakelio pateiktus nurodymus.

Kad susidarytų tinkamas mikroklimatas ir greičiau sudygtų, indelius su daiginiais uždenkite polietileno plėvele ar maišeliais ir laikykite ant palangės, kur daug natūralios šviesos, o po palange esantis radiatorius skleidžia šilumą. Optimali temperatūra sėkloms sudygti – 20–25 °C. Jei namuose bus vėsu, o substratas drėgnas, sutriks maisto medžiagų apykaita, šaknims trūks oro, daigai dygs sunkiai.

Įprastai, kol pasirodys pirmieji daigai, papildomai laistyti nereikia, tik, praėjus 3–5 dienoms po sudygimo, juos patariama apipurkšti vandeniu – pirmąsias dienas smarkiai vystosi augalo šaknys, o per didelė drėgmė skatina antžeminės augalo dalies vystymąsi. Jei radiatoriaus kaitra didelė, substratas džius intensyviau, tad daiginius reikės laistyti dažniau. Laistykite ne šaltu, o kambario temperatūros vandeniu. Saldžiųjų paprikų daigai labai jautrūs sausrai, o baklažanus reikia laistyti retai, bet gausiai – per lapus jie išgarina daug vandens.

Kad netruktų oro, polietileno plėvelę nuo indelių reguliariai nuimkite, o susiformavus pirmiems lapeliams jos nebedėkite. Jei šviesos netrūks, o saulė nebus itin kaitri, daigas augs tvirtas, neišstypęs. Kad jis formuotųsi vienodai ir būtų tiesus, vazonėlius reguliariai pasukite kita puse į šviesą. Labai svarbu nesugrūsti augalėlių ant palangės – reikia erdvės, kitaip daigeliai augs išblyškę, silpni, nekokybiški.

Tręšti daigų nebūtina – maisto medžiagų gausu substrate. Jei manote, kad daigus reikia sustiprinti, tręškite tik po 3–4 savaičių, kai jau bus susiformavusios šaknelės ir augalas galės įsisavinti trąšas. Stebėkite, kad trąšų tirpalas nepatektų ant lapų – juos gali nudeginti.

– Kokie daigai tinkami sodinti šiltnamyje ir lysvėje?

– Sodinimui tinkami 25–30 cm daigai su išvystyta šaknų sistema. Agurkų daigai turi turėti 4–5 lapus, pomidorų – 7–8 lapus ir pirmąją žiedų kekę, paprikų – 8–12 lapų. Jei augalai bus auginami daržo lysvėje, likus dviem trims savaitėms iki sodinimo, reikia pradėti juos grūdinti – pratinti prie lauko sąlygų: laikykite prie praviro lango, išneškite į balkoną, svarbu, kad oro temperatūra siektų 15 °C ir nebūtų skersvėjo.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų