Praėjusią savaitę prie ąžuolo susirinkę Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos bei Zarasų rajono savivaldybės specialistai apžiūrėjo medį. Akivaizdu, kad kai kurios prieš keletą metų įrengtos šakų atramos nevisiškai atlieka savo funkcijas, atramas ir jų tvirtinimus reikia koreguoti. Taip pat laukiame arboristų nuomonės, kokių dar reikėtų imtis priemonių, kurios pratęstų senolio gyvavimą.

Įrengė šakų atramas

Pastarąjį kartą Stelmužės ąžuolas buvo tvarkytas 2021 metais. Pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti I“, atsižvelgiant į arboristų nuomones, Stelmužės ąžuolui įrengtos keturios naujos medinės atramos, atsargiai paremiant gyvas kamienines šakas. Šitaip siekta kuo ilgiau ąžuolą išlaikyti žalią.

Pernai pastebėta, kad ąžuolo būklė prastėja, todėl birželį, siekdama įvertinti medžio būklę ir nustatyti kokių jam reikia tvarkymo darbų, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba pakvietė specialistus pasitarti nuotoliu, o po mėnesio specialistai ir ekspertai susitiko prie Stelmužės ąžuolo, kad apžiūrėtų, ar visos atramos saugo ąžuolo šakas. Pastebėta, kad viena atrama iškrypusi, todėl nuspręsta ją perstatyti į kitą vietą.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija rudenį kreipėsi į septynis potencialius tiekėjus, kad nustatytų, kiek gali kainuoti perkelti atramą. Kol tęsėsi finansavimo paieškos, direkcija iš anksto aktyviai ragino potencialius tiekėjus dalyvauti tvarkymo darbuose, bendravo su daugeliu Lietuvos panašių darbų patirties turinčių įstaigų, įmonių atstovais. Galiausiai  direkcija oficialiai kreipėsi į 17 potencialių tiekėjų kviesdama dalyvauti konkurse ir teikti pasiūlymus. Deja, nesulaukus pasiūlymų Stelmužės ąžuolo tvarkymo darbams atlikti, direkcija pirkimą paskelbė jau per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Tačiau ir šis pirkimas neįvyko, nes vieninteliai dokumentus teikę tiekėjai nurodė didesnę nei numatyta darbų kainą.

Prižiūrimas daugelį metų

Stelmužės ąžuolas prižiūrimas jau daugelį metų. Vienas žymiausių Europos arboristų, čekų mokslininkas Martinas Nemecas stebi ir tiria Stelmužės ąžuolą nuo 2005 metų. 2016-aisiais jis parengė išsamų Stelmužės ąžuolo tvarkymo planą.

Stelmužės ąžuolas 6-ajame dešimtmetyje. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 

Pagal jį svarbiausios ąžuolo gelbėjimo priemonės buvo neleisti lankytojų į ąžuolo šaknų zoną, todėl medis buvo aptvertas. Buvo pašalintos grindinio trinkelės, išardyti laiptai, įrengta nauja tvora bei medžio apžiūros aikštelė. Buvo papildytas polajo substratas, įrengti vandens įsigėrimo kanalai, rinktuvai ir mulčiuota ąžuolo skiedromis, iškirsti šviesą užstojantys aplinkiniai medžiai, ąžuolo lajoje atsargiai nugenėtos šakų viršūnėlės, palengvintos galinčios nulūžti šakos.

Šios priemonės pagerino medžio būklę, tačiau jokiomis priemonėmis neįmanoma sustabdyti negrįžtamų medžio senėjimo procesų.

Medis senolis svarbus ne tik visuomenei, bet ir įvairių sričių specialistams. Ant ąžuolo gausu įvairių kerpių, grybų, kitų organizmų, kurių niekas išsamiai netyrinėjo, nežinia ir kokį poveikį jie daro medžiui. Manome, kad derėtų patyrinėti ąžuolą išsamiau. Be to, pasaulyje esama kompiuterinių programų, galinčių nepertraukiamai, be neigiamo poveikio medžiui stebėti jo būklę ir operatyviai reaguoti į pakitimus.

Įdomu būtų nustatyti tikrąjį medžio amžių.

Saugomi genai

Stelmužės ąžuolas – labiausiai žinomas gamtos paminklas. Spėjama, kad tai seniausias ąžuolas Lietuvoje ir vienas seniausių, galbūt net trečiasis pagal senumą Europoje. Specialistai spėja, kad medžiui galėtų būti apie 1500 metų.

Gamtos galiūno apimtis 1,3 m aukštyje – daugiau kaip 9,5 metro, ties šaknimis – net 13 metrų. Į viršų senolis stiebiasi 19 metrų.

Stelmužės ąžuolas 1976 m. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr. 

Viršūnės ąžuolas neturi nuo senų laikų. Pasakojama, jog XIX amžiuje dėl baudžiavos įpykę žmonės ją nulaužė ir paleido riedėti nuo kalno kai pro šalį važiavo caras. Viršūnės vietoje atsivėrė kiaurymė, kuri vis gilėja, todėl senolį teko gydyti – seni miškininkai prisimena, kad 1995 metais iš drevės išvežę 12 vežimų trūnėsių. O romantikus vilioja gandai, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po ąžuolo šaknimis  paslėptas lobis. Deja, arboristų teigimu drevė senoliui sveikatos neprideda.

2016 metais Stelmužės ąžuolas buvo išrinktas Lietuvos metų medžiu ir dalyvavo Europos metų medžio konkurse. Lietuvą garsinančio gamtos paminklo genams išsaugoti iš jo gilių įvairiose Lietuvos vietose auginami ąžuoliukai. Vienas Stelmužės ąžuolo vaikaitis auga Vilniuje, prie Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro (Antakalnio g. 25).