Akcija buvo skirta šių erelių apskaitai, siekiant įvertinti šalyje žiemojančios populiacijos gausą, amžiaus struktūrą, išsiaiškinti naujas lizdavietes, kylančias grėsmes bei stebėti žieduotus paukščius. Organizatoriai džiaugiasi, kad akcija pavyko, nes šiemet gautas rekordinis pranešimų skaičius, lyginant su anksčiau vykdytų žiemos akcijų rezultatais. Jūrinius erelius stebėjo daugiau nei 70 stebėtojų, o iš viso gauta per 100 pranešimų.

Šios akcijos laikotarpiu žiema buvo išskirtinai šilta, vandens telkiniai nepasidengė ilgalaike ledo danga. Lengvesnės žiemojimo sąlygos lėmė, kad mūsų šalyje pasilikusių jūrinių erelių skaičius buvo didesnis nei įprastai. Žiemojantys jūriniai ereliai buvo stebimi įvairiose šalies vietose, visgi didesnės šių paukščių koncentracijos buvo stebimos vandens telkinių gausa ir įvairove pasižyminčiuose šalies regionuose. Dauguma erelių buvo stebimi prie vandens telkinių, ypač ties žuvininkystės tvenkiniais. Tačiau šie paukščiai buvo sutinkami ir pakankamai toli nuo vandens telkinių, kur dažniausiai buvo stebimi varninių paukščių apsuptyje prie nugaišusių gyvūnų, nes  žiemą kritę gyvūnai sudaro nemažą dalį jūrinių erelių maisto raciono. Apskaitų metu dažniausiai buvo matoma po 1 - 2 paukščius, tačiau maistu turtingose vietose – prie Kuršių marių, žuvininkystės tvenkiniuose stebėtos didesnės šių erelių sankaupos. Nemuno deltoje vienoje vietoje buvo stebėti net 27 jūriniai ereliai. Nors tiksliai įvertinti žiemojančių erelių skaičių buvo sudėtinga, visgi apibendrinus gautus rezultatus galima teigti, kad šią neįprastai šiltą žiemą Lietuvoje žiemojo ne mažiau 500 visų amžiaus grupių  jūrinių erelių. Ankstesnių apskaitų metu šaltomis, sniegingomis žiemomis, jūriniai ereliai daugiausiai koncentruodavosi prie neužšalusių vandens telkinių ar jų atkarpų. Tokių vietų šalyje nėra daug, todėl žiemą šių paukščių, ypač jaunų, mūsų šalyje pasilikdavo nedaug.

Gauti įdomūs stebėjimų pranešimai ir apie žieduotus jūrinius erelius. Iš viso žiemos metu nuskaityti 14 erelių žiedų įrašai. Dvylika paukščių buvo kilę iš Lietuvos, po vieną atklydę iš kaimyninių šalių Latvijos ir Lenkijos. Dviems  nufotografuotiems garbaus amžiaus ereliams šiais metais sukaks po 15 metų. Gausus Lietuvoje žieduotų individų kiekis rodo, kad mūsų šalyje daugumoje žiemoja vietinės kilmės paukščiai, kurie turi pakankamai gerą mitybinę bazę. Specialistai nori priminti, kad jūriniai ereliai vieni anksčiausiai savo veisimosi sezoną pradedančių paukščių. Kai kurios poros kiaušinius deda jau vasario mėnesio pabaigoje, o dauguma porų – kovo mėnesį. Šiuo laikotarpiu paukščiai yra itin jautrūs trikdymui. Todėl netikėtai suradus šių paukščių lizdavietę reiktų kuo greičiau pasišalinti. Apie aptiktus jūrinių erelių lizdus ar numatomas lizdavietes galima pranešti šių paukščių tyrėjams feisbuko paskyroje .