„Kai vandens lygis sumažėja iki kritinės ribos, yra menkai užtikrinamos ekosistemos gyvavimo sąlygos. Pirmiausia, tai daro neigiamą poveikį žuvims ir kitiems ekosistemos elementams“, – LRT radijui trečiadienį sakė J. Šimkus.

Jo teigimu, dėl to žuvys gali gaišti.

„Žuvys gali gaišti, nes teršalų koncentracija yra padidėjusi, ištirpusio deguonies kiekis yra sumažėjęs, nes vandens yra nedaug, jis pakankamai šiltas. (...) Nors teršalų yra tiek pat, tačiau koncentracijos yra didesnės, nes jie yra menkai praskiedžiami tuo santykinai gėlu vandeniu“, – sakė specialistas.

Pasak J. Šimkaus, tam, kad vandens kiekis atsistatytų, reikėtų ilgesnio lietingo laikotarpio.

Kaip anksčiau nurodė Hidrometeorologijos tarnyba, Lietuvos upėse visą liepos mėnesį vandens lygis buvo žemas. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nežymiai, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė. Anot tarnybos, didžiųjų Lietuvos upių Nemuno ir Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į kelis metus besitęsiančias sausringas sąlygas. Šiose upėse hidrologinės sąlygos, atitinkančios hidrologinės sausros kriterijus, stebimos jau nuo liepos mėnesio pirmojo dešimtadienio.

Tuo metu pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir šilti orai gerokai nusekino vandens telkinius.