Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalba Nerijus Zableckis, gamtosaugos specialistas ir projektų vadovas. Specialisto teigimu, nors kimino biomasė yra labai didelė, tačiau visoje planetoje pelkės, kuriose jie auga, užima tik 3 proc. viso Žemės ploto.

Kiminas geba sugerti 30 kartų daugiau vandens nei jo paties svoris, atskleidžia N. Zableckis: „Jie yra sukaupę daugiau anglies bei biomasės nei visi pasaulio miškai. Jei mišką vadiname plaučiais, tai kiminą galime pagrįstai vadinti klimato kaitos sergėtoju – anglis, biomasė, lieka kimine. Nusausinus pelkę ta biomasė ima skaidytis, pavirsta į anglį, kuri susijungia su deguonimi ir tampa anglies dvideginiu. Pastarasis išlekia į orą ir šildo mūsų atmosferą.“

Pasak N. Zableckio, pats žinomiausias – raudonasis, magelaninis kiminas, jį labai lengva atpažinti, nes turi stambias šakas: „Vaikščiodami aukštapelkėse juos galime pamatyti ten, kur auga spanguolės. Kita rūšis kiminų, kuriuos labai nesunku atpažinti – ilgiašaknis kiminas, jį galima rasti ten, kur šlapia.“

Kaip aiškina specialistas, durpės – miręs kiminas: apatinė augalo dalis nupūva ir pavirsta į durpes. „Durpės formavimasis yra labai lėtas procesas, jos užauga 1 milimetrą per metus. Po paskutinio ledynmečio, kuomet pradėjo formuotis mūsų gamtinė aplinka, ėmė formuotis ir pelkės“, – pasakoja jis.

Tačiau iškasta durpė naudojama substratų gamyboje, o į juos sodinamos praktiškai visos daržovės, tad taip prarandama kiminų pagalba kovoje su klimato kaita.