- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prie Didžiojo Barjerinio rifo gelbėjimo galbūt prisidės didžiulės, jūrų žvaigždes ėdančios sraigės, pirmadienį paskelbė pareigūnai, kurie bando veisti šiuos retus moliuskus.
Dygliuotosios jūrų žvaigždės, kurios ėda koralus, yra natūralios rifo gyventojos, bet dėl taršos ir žemės ūkio nuotėkų šioje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje ekosistemoje smarkiai išplito ir ėmė daryti didelį poveikį.
2012 metais atliktas 2 300 km ilgio rifo tyrimas parodė, kad koralų danga per pastaruosius 27 metus sumažėjo perpus ir kad 42 proc. žalos nulėmė kenkėjai.
Dabar Australijos okeanologijos instituto (AIMS) tyrimas parodė, kad dygliuotosios jūrų žvaigždės vengia vietų, kur esama didžiulių Charonia genties sraigių.
Šios sraigės, kurios gali išaugti iki pusės metro ilgio, turi gerą uoslę ir gali susirasti auką vien pagal jos kvapą.
Tyrimai parodė, kad jos ypač mėgsta dygliuotąsias jūrų žvaigždes, bet suėda tik po kelias per savaitę. Be to, šios sraigės yra kone išnaikintos dėl savo kriauklių.
Dėl šių priežasčių Australijos vyriausybė pirmadienį paskelbė apie jų veisimo tyrimų finansavimą.
„Galimybės, kurias atveria šių sraigių veisimo projektas, nuostabios“, – sakė Kvynslandui atstovaujantis federalinio parlamento narys Warrenas Entschas (Vorenas Entšas).
„Jei bus sėkmingi, šie tyrimai sudarys sąlygas mokslininkams studijuoti charonijų poveikį dygliuotųjų jūrų žvaigždžių elgesiui ir išbandyti jų, kaip valdymo įrankių, potencialą“, – pridūrė jis.
Aštuonios AIMS laikomos sraigės, kurias institutas rinko dvejus metus, padėjo daugybę kiaušinių kapsulių ir praėjusį mėnesį iš jų išsirito daugiau kaip 100 tūkst. lervų. Tačiau šios sraigės tokios retos, kad apie jų gyvenimo ciklą beveik nieko nežinoma.
Natūralus priešas
Veisimo programai vadovaujanti jūrų ekologė Cherie Motti (Čeri Moti) aiškinsis, kaip padėti lervoms pasiekti suaugėlio stadiją. Tai pateiks vertingos informacijos apie šių moliuskų biologiją; galutinis tikslas yra paleisti jas į rifą, kad jos trukdytų dygliuotosioms jūrų žvaigždėms neršto metu telktis.
„Jei turėsime natūralų priešą, kuris padarytų darbą už mus, tai būtų geriausias rezultatas, – sakė Ch.Motti. – Dar daug ką reikia padaryti. Tikimės šiemet sužinoti daugiau ir per dvejus metus užauginti mažylius.“
Iki šiol dygliuotosioms jūrų žvaigždėms naikinti būdavo naudojami brangūs chemikalai, bet jie gali pakenkti kitiems jūrų organizmams.
Balandžio mėnesį tyrimas parodė, kad jas galima saugiai naikinti paprasčiausiu actu, bet narams reikėtų individualiai suleisti acto kiekvienai jūrų žvaigždei, kurių rife plotuose yra maždaug 10 milijonų.
Didysis barjerinis rifas – didžiausia gyva struktūra Žemėje – jau antrus metus iš eilės kenčia ir nuo beprecedenčio vadinamojo koralų išbalimo, kai koralai išmeta simbiozėje su jais gyvenančius dumblius ir netekę jų ima badauti. Tai nulemia su klimato kaita siejamas jūros vandens šiltėjimas.
Gegužės mėnesį Australija surengė daugiau kaip 70 garsiausių pasaulio ekspertų simpoziumą, kurio tikslas buvo parengti gaires, kaip geriausiai reaguoti į rifui iškylančias grėsmes.
Tarp tyrinėtų galimybių yra koralų „lopšeliai“, dygliuotųjų jūrų žvaigždžių naikinimas, monitoringo sistemų plėtimas ir vietų koralų atkūrimui parinkimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Žemės drebėjimas Latvijoje buvo išgalvotas?2
Nors gyvename seismiškai ramiame regione ir didesnių žemės drebėjimų tikimybė mūsų šalyje yra minimali, Lietuvos geologijos tarnyba nuolat stebi situaciją ir fiksuoja žemės drebėjimus, esančius net už tūkstančių kilometrų nuo m...
-
Gyveno ir šiltakraujai dinozaurai
Kadaise mokslininkai dinozaurus laikė vangiais, šaltakraujais padarais. Vėliau tyrimai parodė, kad kai kurie jų galėjo kontroliuoti savo kūno temperatūrą, tačiau kada ir kaip tai įvyko, liko paslaptis. Naujausiais duomenimis, pirmieji š...
-
Smėlis Lietuvoje – nuo violetinio iki juodo: kur rasti patį seniausią?
Lietuvos pakrantėse randama vis daugiau išskirtinių spalvų smėlio. Lietuvoje galima rasti ne tik gelsvo, bet ir juodo, akinamai balto ar violetinio smėlio. Geologai sako, kad dalį neįprastų smiltelių surasti itin lengva, tačiau dažnas jų vis...
-
Originalus gamtos parkas: čia turistai traukia iš viso pasaulio
Pastaraisiais metais mišką centrinėje Bosnijoje prie Grabo kaimo kasmet aplanko tūkstančiai turistų, norinčių pamatyti akmenis. Prie upelių kalvotame miške guli daugiau kaip 20 neįtikėtinos formos sferinių akmenų, iš kurių vie...
-
Šiemet aptikta beveik pusšimtis naujų smegduobių2
Per pirmąjį šiemet smegduobių skaičiavimą rastos 49 naujos smegduobės, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. ...
-
Žemę užklupo stipriausia per 20 metų Saulės audra9
Žemę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais. ...
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...