- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvą užplūdęs karštis didina vabzdžių judrumą, agresyvumą, o paspartėjęs jų vystymosi ciklas lemia populiacijos augimą. Pakilusi temperatūra verčia kenkėjus aktyviau ieškoti maisto ir vandens šaltinių, todėl pastaruoju metu kenkėjų kontrolės ekspertai stebi skruzdžių, musių, vapsvų ir kitų geliančių vabzdžių suaktyvėjimą.
Geliantys kenkėjai per karščius itin aktyvūs
Karštomis dienomis padaugėja širšių ir vapsvų atakų. Sausi ir karšti orai skatina geliančių vabzdžių populiacijų augimą, todėl susidūrimai su šiais kenkėjais vasaros metu ypač padažnėja.
Dėl nusistovėjusių ypač karštų orų, širšių šeimynos šiemet gerokai sparčiau augina savo kolonijas, todėl didelius lizdus ir piktas šeimininkes aplink juos galėsime sutikti jau sulaukę vidurvasario. Anksčiau širšių kolonijos savo maksimalų dydį pasiekdavo artėjant rugsėjui.
Anot kenkėjų kontrolės eksperto Liutauro Grigaliūno, siekiant išvengti skausmingų širšių įgėlimų, saldų maistą lauke reikėtų laikyti sandariai uždengtą, langus dengti tinkleliais, o pastebėjus net ir nedidelį lizdą, nedelsiant kreiptis į kenkėjų kontrolės ekspertus, kurie saugiai jį pašalins.
Poilsiautojus gamtoje taip pat puola sparvos, arba vadinami „bimbalai“, mašalai. Nuo sparvų įkandimų padės apsiginti įvairūs purškiami, tepami repelentai, kurie parduodami būtent šiai paskirčiai. Prakaitą ir drėgmę pajutusios sparvos kanda nedvejodamos, taip sukeldamos niežėjimą ir skausmą. Kadangi sparvos gali platinti infekcines ligas, įkandimo vietas reikėtų nedelsiant dezinfekuoti.
Vienos iš aktyviausių – skruzdėlės
Ieškodamos maisto, skruzdėlės nukeliauja didelius atstumus, o pasiekusios tikslą, „sukviečia“ dar daugiau bendražygių. Sausros metu jos atakuos bet kuriuos namus, kuriuose ras tinkamas sąlygas maitintis ir išgyventi, todėl vasarą skruzdėlių pagausėjimą pastebi ne tik soduose ir poilsiavietėse laisvalaikį leidžiantys gyventojai, bet ir mieste likę.
Virtuvė yra viena iš pagrindinių vietų, kurią paprastai „apninka“ skruzdės. Jas vilioja maisto ir gėrimų likučiai, nesutvarkytos atliekos, todėl siekdami atsikratyti šių kenkėjų arba apsaugoti namus nuo jų antplūdžio, pirmiausia turėtume rūpintis švara, ant paviršių nepalikti trupinių, pašalinti naminių gyvūnų maisto likučius. Nedidelius kiekius skruzdėlių galima lengvai suvaldyti prekybos centruose įsigytais specialiais insekticidais, tačiau esant didesniam užkrėstumui, visada patartina kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.
„Labai svarbu yra pažinti, kokios skruzdėlės atsikraustė į namus, nes nuo to dažnai priklauso priemonių parinkimas ir kontrolės sėkmė“, – kalba specialistas.
Įkyrios musės atakuoja
Pasaulyje priskaičiuojama virš 120 tūkst. musių rūšių. Vaisinė muselė, naminė musė, mėsinė musė, žalioji lavonmusė – tai tik kelios labiausiai Lietuvoje paplitusios musių rūšys, tačiau ir jų pakanka, kad vasara kai kuriems iš mūsų asocijuotųsi būtent su šiais vabzdžiais.
Iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas, vasaromis labai įprastas vabzdys, pagarsėjęs įkyriu zvimbimu, pasirodo, gali sukelti sveikatos problemų tiek žmogui, tiek naminiams gyvūnams. Musės gali platinti pavojingų infekcinių ligų sukėlėjus: salmoneliozės ir E. coli, dizinterijos ir kt.
„Kad išvengtume tokios rizikos, turėtume pasirūpinti aplinkos tvarka ir švara, saugiai laikyti maisto produktus (ypač gamtoje), langus pridengti specialiais tinkleliais, taip pat rūpintis asmens higiena. Rekomenduojama naudoti specialias muses priviliojančias ir naikinančias lempas, kurios veikia kur kas saugiau nei parduotuvėje pirktas neaiškios kilmės purškiklis, potencialiai pavojingas ne tik musėms, bet ir žmonėms ar gyvūnams“, – patarimais dalijasi ekspertas.
Specialistai primena, kad tvyrant vasaros karščiams, svarbu nepamiršti, kad kenkėjai tampa aktyvesni, todėl tik imdamiesi tinkamų prevencijos priemonių galima apsaugoti save ir aplinką nuo jų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...