Vienas labiausiai paplitusių dekoratyvinių augalų, auginamų namuose, yra vadinamoji Jeruzalės vyšnia arba koralinė kiauliauogė (lot. solanum pseudocapsicum).

Tai visžalis augalas, kilęs iš Madeiros salos, užauga iki 1 m aukščio, turi tamsiai žalius, iki 10 cm ilgio lancetiškus lapelius ir žalsvai baltus žiedus.

Žydi nuo gegužės iki spalio. Gražiausiai atrodo, kai subrandina 1,5 cm skersmens oranžines arba geltonas uogas, kurios kybo ant šakų keletą mėnesių.

Nors jos primena mažyčius pomidorus, yra nevalgomos, neskanios ir nuodingos.

Nustatyta, kad visos Jeruzalės vyšnios dalys yra nuodingos ne tik žmonėms, bet ir šunims, katėms bei arkliams.

Ypač pavojingos gali būti neprinokusios augalo uogos, nes jos gali sukelti centrinės nervų sistemos ir virškinamojo trakto pažeidimų, įskaitant delyrą, pilvo skausmus, karščiavimą, vėmimą, paralyžių ir kt.

Didelio kiekio vartojimas gali būti mirtinas.

Nuodingi yra ir karolininio baklažano (lot. Solanum carolinense) vaisiai, taip pat panašūs į pomidorus.

Turbūt ne šiaip sau jie dar vadinami ir velnio bulve.

Yra ir daugiau nuodingų augalų. Pavyzdžiui, vaistinė šunvyšnė (lot. Atropa belladonna) yra tokia nuodinga, kad viduramžiais buvo naudojama kaip žmogžudystės įrankis.

Jos uogas galima supainioti su mėlynėmis.

Dar yra nuodingosios lelijos, kurios nepaprastai panašios į valgomųjų svogūnų ir česnakų laiškus, ypač vos išdygusios.

Į bėdą galima pakliūti ir dėl morkų bei petražolių antrininkų. Pavyzdžiui, užvalgius dėmėtosios maudos (lot. Conium maculatum), kuri labai primena petražolę, tik yra daug didesnė, gali sutrikti kvėpavimas.

Nežinomų augalų ar jų vaisių geriau neliesti, neskinti ir neragauti.