Kaip rašo „Daily Mail“, tokie daugiaragių avių atvejai yra reti ir gali būti susiję tiek su genetinėmis mutacijomis, tiek su tam tikromis veislėmis.
Unikalus avies bruožas tapo neabejotina atrakcija, o pati vieta – tikra sensacija socialiniuose tinkluose, pritraukiančia minias smalsuolių iš tolimiausių kraštų. Dabar gausybė lankytojų veržiasi iš arti pamatyti retą keturragę, kuri tapo vietos įžymybe.
Nenuostabu, kad praėjusiais metais įstaiga sulaukė didžiausio lankytojų skaičiaus per visą savo dešimties metų gyvavimo istoriją.
Mažoje, vos apie 3 tūkst. kv. m, teritorijoje taip pat gyvena daugiau kaip 20 saugomų rūšių, įskaitant Sibiro ir Bengalijos tigrus, leopardus ir grifus, atstovai.
Stebėtojai pabrėžia, kad, nepaisant ribotos erdvės, tiek garsioji avis, tiek kiti zoologijos sodo augintiniai atrodo sveiki, gerai maitinami ir aktyvūs.
Priešingai nei daugelyje kitų nelaisvėje laikomų gyvūnų vietų, čia nepastebima akivaizdžių stresui būdingo elgesio požymių, pavyzdžiui, nuolatinio žvėrių vaikščiojimo pirmyn ir atgal.
Tai liudija sėkmingas pastangas išlaikyti gyvybingą ir etišką laukinių gyvūnų prieglobstį net ir sudėtingomis sąlygomis.
Žmones žavi ir tai, kad visą šį kalnuose įsikūrusį zoologijos sodą prižiūri vos vienas žmogus – 70-metis buvęs vidurinės mokyklos direktorius Feng Yuanyongas.
Nenuspėjami pokyčiai
Kaili zoologijos sodo avis nėra vienintelis mutavęs gyvūnas, pastaruoju metu sulaukęs didžiulio dėmesio. 2024 m. Kentukio valstijos ūkyje pasaulį išvydo veršelis su dviem galvomis. Tačiau dėl gausių fizinių deformacijų ir vidaus organų ypatumų jis išgyveno tik trumpą laiką. Po autopsijos paaiškėjo, kad mutaciją lėmė ne besivystantys dvyniai, o genetinės replikacijos klaidos. Tokios anomalijos, kurios tampa ne tik mokslo tyrimų objektu, bet ir šiurpiu visuomenės dėmesio centru, vis dažniau siejamos su aplinkos tarša ir klimato kaita.
Naujausi komentarai