Savaime auganti statyba
Vienas įspūdingiausių pastarojo meto atradimų – mikroorganizmų gebėjimas prisidėti prie statybos medžiagų ilgaamžiškumo.
Nagrinėjamos įvairios bakterijų ir grybų rūšys, kurios, reaguodamos į drėgmę, gali skatinti kalcio karbonato susidarymą ir taip padėti užpildyti betono įtrūkimus. Tokie sprendimai galėtų prisidėti prie infrastruktūros ilgaamžiškumo ir sumažinti remonto sąnaudas.
Micelis – šakotas grybų hifų tinklas – jau naudojamas lengviems, ugniai atspariems produktams kurti. Iš žemės ūkio atliekų suformuotose konstrukcijose per kelias dienas išaugintas micelis virsta tvirtu kompozitu, kuris gali pasižymėti mažesniu anglies pėdsaku nei tradicinės statybos medžiagos.
Tyrėjai taip pat eksperimentuoja su micelio pagrindu gaminamomis izoliacinėmis putomis ir plokštėmis. Tokios medžiagos gali prisidėti prie anglies kaupimo ciklo, nes jų gamyboje naudojama augalinė biomasė, o pats produktas gali būti kompostuojamas pasibaigus jo galiojimo laikui.
Leisti atlikti savo darbą
Grybai gali padėti spręsti ir aplinkos taršos problemas. Pavyzdžiui, rūšis Pestalotiopsis microspora laboratorinėmis sąlygomis geba skaidyti poliuretaną – vieną sudėtingiau perdirbamų plastikų. Tad mokslininkai tiria galimybes tokius procesus pritaikyti plačiau.
Iš micelio gaminamos ir pakuočių alternatyvos – natūralios, biologiškai suyrančios medžiagos, galinčios pakeisti kai kurias plastikines apsaugines plėveles ar užpildus.
Be to, Pleurotus ostreatus, vadinamasis austrių grybas, pasižymi savybe skaidyti kai kuriuos naftos produktus ir kitus teršalus. Tokia savybė laikoma perspektyvia alternatyva brangiems dirvožemio valymo metodams – galima tiesiog užauginti grybus ir leisti gamtos procesams atlikti savo darbą.
Kai kurios rūšys, tarp jų ir Fusarium oxysporum, laboratorijose gali biosintetinti metalų nanodaleles. Tai įkvepia tyrimus, kaip mikroorganizmus būtų galima pasitelkti kuriant pažangias medžiagas ar efektyviau perdirbant metalų atliekas.
Su 3D spausdintuvu eksperimentuojantys biotechnologai formuoja micelį į sudėtingas konstrukcijas – nuo baldų iki interjero elementų.
Saugesnė energija
Grybai vis dažniau minimi energetikos ir informacinių technologijų kontekste. Mokslininkai tiria mikroorganizmų pagrindu veikiančias kuro celes, kuriose natūralūs metaboliniai procesai leidžia generuoti nedidelius elektros kiekius.
Nors tokios biobaterijos išlieka eksperimentinės ir kol kas nepajėgia konkuruoti su įprastomis baterijomis, jos laikomos galimu tvarių sprendimų prototipu.
Tyrėjai taip pat analizuoja micelio perduodamus elektrinius signalus. Pastebėta, kad hifų tinklu sklindantys impulsai primena paprastas informacijos perdavimo sistemas.
Šie tyrimai prisideda kuriant organines grandines ir modeliuojant alternatyvias skaičiavimo sistemas, kartais apibūdinamas kaip gyvojo kompiuterio koncepcija. Kol kas tai – labiau ankstyvos stadijos eksperimentai.
Tarsi tikra oda
Alternatyvios medžiagos mados ir dizaino industrijoje – ne mažiau intriguojanti grybų panaudojimo sritis. Antai iš laboratorijose išauginto micelio gali būti presuojamos ir apdorojamos plokštės, kurios primena natūralią odą.
Tokius sprendimus jau testuoja prabangos mados namai „Hermes“ ir dizainerė Stella McCartney.
Robotikoje micelio struktūros taip pat tyrinėjamos kaip galimos jautrios, į aplinką reaguojančios dangos.
Savo ruožtu su 3D spausdintuvu eksperimentuojantys biotechnologai formuoja micelį į sudėtingas konstrukcijas – nuo baldų iki interjero elementų.
Tad, visai įmanoma, ateityje dalis medžiagų ir technologinių sprendimų bus ne tik pagaminti, bet ir išauginti, o grybai ir jų sudėtingi micelio tinklai gali tapti svarbia tvaresnės technologinės raidos dalimi.
Naujausi komentarai