- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaizdas, kurį nufilmavo vienas Kėdainių ūkininkas, tikrai nepaprastas. Matomi laukuose lakstantys stumbrai. Tačiau tai patinka ne visiems, pasakojama LNK reportaže.
Laukinius gyvūnus užfiksavęs ūkininkas pasakoja, kad rytą atvažiavęs į savo rapsų lauką pamatė gyvulius, kurie ėdė pasėlius. Tai buvo kelios dešimtys didelių ir mažų stumbrų.
Kitame lauke specialistas parodė, kas lieka iš laukų, per kuriuos perbėga stumbrai.
„Matome, kur cukrinių runkelių lauko pradžia ir tik įėjus pastebimas padarytas nuostolis. Stumbrai nugraužia augalų viršų ir palieka sutryptą lauką“, – pasakojo Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialistas Rytas Papšys.
Ūkininkai teigia, kad per šešerius metus Lietuvoje stumbrų padaugėjo beveik trigubai. Jų dabar yra apie 300. Daugiausiai šių gyvūnų galima rasti Kėdainių ir Panevėžio rajone.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg. Rudenį, kai žemė minkšta nuo liūčių, jie eina per lauką: 80, 150, 200 stumbrų. Lieka juoda žemė“, – skundėsi ūkininkas Jonas Talmantas.
Stumbrų padaryta žala ūkininkams skaičiuojama dešimtimis tūkstančių.
„50 hektarų plote, kur augo rapsai, padaryta žalos už 80 tūkst. eurų. Įsivaizduokit, jei Lietuvos žmonės sužinotų, kad vien per stumbrus valstybė sumoka už tokią žalą“, – svarstė J. Talmantas.
Žmonių nebijo
Ūkininkai pyksta, kad valdžia žada veiksmus, tačiau nieko konkrečiai nedaro, jog išgelbėtų laukus.
Ir suvalgo, ir ištrypia. Įsivaizduokit, juk jie sveria nuo 300 iki 700 kg.
„Nesistengia jų kontroliuoti. Laisvėj yra patinų, patelių. Niekas nereguliuoja populiacijos“, – pyko J. Talmantas.
Tačiau kontrolė reikštų drastiškus veiksmus. Šiuo metu stumbrų medžioti negalima, nes jie įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą.
Prieš trejus metus stumbrai gaudyti specialiomis gaudyklėmis miškuose, o pagauti išvežami į laukus. Bėda ta, kad gaudykles naudoti galima tik žiemą.
„Mes negalime vasarą vežti stumbrų dėl temperatūrinio šoko. Šią vasarą buvo 33 laipsniai karščio, pagavus stumbrą negalima jo dėti į transportavimo dėžę. Tai prilygtų jo nužudymui“, – aiškino medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
Ūkininkai pastebi, kad šie gyvūnai darosi drąsesni.
„Mato, kad einu link bandos, nebebijo manęs. Sustoja ratuku, pasiruošia gintis ir žiūri“, – dalijosi ūkininkas Virginijus Navickas.
Specialistai ramina, esą stumbrai žmonėms nepavojingi.
„Jie nepuola žmogaus ir nėra pavojingi. Nebent tada, kai bėga per kelią tam tikrose vietose. Gali įvykti avarijos ir kelios jau įvyko“, – teigė aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.
Sprendimų imsis
Žemės ūkio ministrui ši problema – žinoma.
„Nematant perspektyvos ūkininkauti, žemės ūkio ateities nebelieka. Visos pusės tai supranta. Norėtųsi greitų sprendimų iš Aplinkos ministerijos ir išspręsti šią problemą“, – sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Pasak aplinkosaugos atstovo efektyviausias būdas kontroliuoti stumbrus būtų ginti juos į kitas teritorijas.
„Vienas iš variantų – tiesiog išginti. Visų bandų pagrindinės patelės turi antkaklius ir pagal GPS sistemos duomenis matome, kad stumbrus galima ginti į pietų pusę. Galbūt tuo ir užsiimsim“, – svarstė M. Čepulis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet žemės ūkio pasėliams padaryta žala atlyginta 27 asmenims. Išmokų suma siekia virš 122 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...