- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasideda uodų sezonas. Kaip nuo jų apsisaugoti LNK žurnalistė Sandra Vilimaitė kalbėjosi su vaistininke Jovita Alekniene.
– Kuo uodų, mašalų įkandimai pavojingi? O gal jie nepavojingi?
– Iš tiesų jeigu tai yra vienas nedidelis įkandimas ir žmogus nėra alergiškas, tai visiškai nepavojingas dalykas, tik svarbu nekasyti. Čia pagrindinė taisyklė – nekasyti. Nes kasant didėja pats paraudimas, ištinsta, vieta pasidaro karšta, gali atsirasti žaizdelė, žaizdelė gali užsikrėsti, atsirasti infekcija, ir iš mažo įgėlimo gali pasidaryti didelė problema. O šiaip žmonėms, kurie yra alergiški, tai yra gan pavojinga, nes jiems stipriai tinsta sukąstos galūnės ir jeigu yra daugiau įkandimu, tai yra labai nekomfortiška.
– Kaip galima saugotis? Aišku, repelentai, visiems yra tai žinoma, o kažkokie natūralūs būdai?
– Tai iš natūralių būdų pats populiariausias būtų eteriniai aliejai. Tai labai populiaru ir vaikams. Eterinis aliejus saugo. Puikiai galima naudoti citrinžolių, eukaliptų praskiestą, levandų. Cheminis repelentas, galbūt, jeigu stipriai nesportuojama, neaktyviai leidžiamas laikas gamtoje, gali laikyti visą dieną ir saugoti nuo uodų, o eterinį aliejų reikėtų vis iš naujo patepti kas kelias valandas.
– Bet ar nėra riebalo jausmo, kai tuo aliejumi įsitepi?
– Iš tiesų jo daug nereikia ir, taip, gali būti riebalo jausmas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O kiek jo tepti, lašelį užtenka ar išsiteplioti kuo riebiau?
– Iš tiesų eterinio aliejaus daug ir nepritepsi. Jeigu visą kūną ištepsi eteriniu aliejumi, labai nemaloniai jausiesi, tikriausiai jau ir skonis burnoj jausis nuo kvapo intensyvumo. Tepti reikia tas vietas, kur yra plona oda ir kur dažniausiai gelia uodai – tai yra riešai, čiurnos, rankos.
– Vaikams irgi galima naudoti eterinius aliejus?
– Taip, bet vaikų, kūdikių netepti tiesiogiai, geriausia pakabinti kur nors prie vežimėlio, lopšelio ar tai žolelių, ar tai eterinių aliejų ant kažko užlašinti ir taip juos saugoti.
Čia pagrindinė taisyklė – nekasyti. Nes kasant didėja pats paraudimas, ištinsta, vieta pasidaro karšta, gali atsirasti žaizdelė, žaizdelė gali užsikrėsti, atsirasti infekcija, ir iš mažo įgėlimo gali pasidaryti didelė problema.
– Nuo kada galima tepti vaikus?
– Turime repelentų, kuriuos galima tepti nuo 3 metų.
– O ką daryti, jeigu jau sukandžiojo, nespėjome nei eteriniais aliejais pasitepti, nei repelento turim. Ką tada daryti?
– Iš tiesų, jeigu daug sukando ir nėra alergijos, galima tiesiog pašaldyti paprastu šaltu kompresu, iš šaldymo kameros ką nors išėmus, ramunėlių kompresą galima padaryti, nes mažina ir tinimą, ir niežėjimą. Taip pat galima imtis rimtesnių priemonių – turime greitai veikiančių antichistamininių tepalų, tai yra priešalerginiai tepalai, kurie mažina uždegimą, patinimą, niežėjimą. O jeigu alergija stipri – gerti vaistus nuo alergijos.
– Galima sakyti, kad tie tepalai bus veiksmingiausi, mažinant niežėjimą?
– Jie tikrai veiksmingiausi vien dėl to, kad greičiausiai suveiks.
– Kiek reikia iškentėti, kad tas niežėjimas neįsisiautėtų? Nes įkanda, atrodo, niežti, labai norisi pasikasyti. Kiek reikia pakentėti? Kitą dieną jau nebeniežtės, jeigu vieną dieną nesikasysi?
– Iš tiesų tai nereikia kentėti, galima iškart patepti. Įkando, pradeda niežėti, tepat iš karto ir pamirštat, o sekančią dieną jau ten nieko nebėra.
– Grįžtant prie repelentų – kaip juos reikia teisingai purkšti? Negalima ant veido tiesiai purkšti, ant rankų purkšti, veidą tepti, ant kitų vietų purkšti?
– Iš tiesų yra repelentai įvairūs. Pavyzdžiui, būtina paskaityti ką rašo apie cheminius repelentus. Nes vienus galima ant drabužių purkšti, kiti gali drabužyje padaryti skylę arba pakeisti spalvą. Tai jeigu purškiamas ant odos, reikia purkšti tas vietas, kur matysis. Jeigu kelnės dengia kojas, tai jų purkšti nereikia, nes tada uodai nesugels. Purškiam viską, kas yra atvira. O tiesiai ant veido nepurškiam. Reiktų purkšti į delnus, truputį paskirstyti tarp delnų ir švelniai patepti veidą.
– Kalbant apie natūralius dalykus, kuo galima būtų teptis nuo uodų? Kai kurie sako banano žieve, citrina – ar yra tame tiesos?
– Iš tiesių tai nėra patikrinti dalykai, jokių medicininių įrodymų apie banano žieves ir citriną nėra, bet jeigu padeda, tikrai galima naudoti, sau niekaip nepakenksi. Jeigu žmogui padeda banano žieve pasitepus vaikščiot, gal tai pritraukia kitus vabzdžius, bet gal uodai nesugels. Tačiau iš tokių natūralesnių būdų būtų eteriniai aliejai, žvakės, ką galima aplinkui padėti.
– Uodai, mašalai, erkės… Ar kiekvienam reikia skirtingo repelento, ar užteks vieno, kuris apsaugos nuo visų?
– Turime ir tokių repelentų, kurie apsaugo nuo visų iškart.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune akis į dangų kvietė pakelti gražus gamtos reiškinys – saulės halas2
Į darbus skubėję kauniečiai galėjo stebėti gražų gamtos reiškinį – saulės halą. Virš Kauno ir jo apylinkių aplink saulę buvo matyti tarsi kelios vaivorykštės. ...
-
Lietuvos zoologijos sodo gyventojus džiugino karščiai
Šiais metais Lietuvoje užregistruota penkiolika aukščiausios temperatūros rekordų, naujausias pasiektas rugsėjo 8-ąją. Rekonstruoto Lietuvos zoologijos sodo žvėrims, kaip teigė sodo atstovai, toks oras labai patiko. ...
-
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje2
Punios šile rasta daugiau nei 570 vabalų rūšių, 28 iš jų – pirmąkart Lietuvoje, pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. ...
-
Pasiklydusiems grybautojams – miškininkų patarimai2
Rudenį prasidėjus permainingiems orams ir trumpėjant dienoms, neretai miškingose vietovėse pasiklysta grybautojai. Dėl šios priežasties miškininkai pataria atkreipti dėmesį į tam tikrus aplinkos ženklus, padėsiančius greičiau ...
-
Jūros priekrantėse – pavėlavusios medūzos
Prasidėjus rudeniui, klaipėdiečius stebino ne tik rekordiniai karščiai, ne vienas galėjo pastebėti ir jūros priekrantėse pasirodžiusias medūzas. Jos kasmet dažniausiai čia pasirodo įpusėjus šiltajam sezonui, tačiau šiemet ja...
-
Aktualu ne tik Lietuvoje: aktyvistai gelbėja miesto medžius nuo betono
Meksikos sostinėje veikia nedidelė, bet gausiai palaikoma „Medžių armija“. Tai keli gamtosaugos aktyvistai, kurie gelbėja miesto medžius nuo betono. Taip atsitinka, kai medžio kamienas užbetonuojamas iš visų pusių, kad būtų daugi...
-
Malūno parke – pažintis su gamtos lobiais
Per pusšimtis klaipėdiečių su šeimomis leidosi į kelionę po Malūno parką, kur išvydo tvenkinio plunksnuotuosius gyventojus, sužinojo apie jau metus čia gyvenantį invazinį vėžlį, atpažino bebrų pėdsakus, išgirdo apie...
-
Už taromatuose paaukotas lėšas Raseinių rajone išpirktas ąžuolynas
Už gyventojų paaukotus pinigus „Sengirės fondas“ Raseinių rajone išpirko daugiau kaip šimtmetį skaičiuojantį ąžuolyną, kuris nuo šiol bus apsaugotas nuo kirtimų ir žmogaus veiklos. ...
-
Šuo – ne vienkartinė investicija1
Įsigyjant šunį ar kitą gyvūną neretai pagalvojama tik apie tai, kiek šis kainuoja, ir neįvertinamos visos kitos su naujais įsipareigojimais atsirandančios išlaidos. Gyvūnų priežiūros specialistai ir finansų ekspertai pabrėži...
-
Ventės rage – užburiantis reginys: ornitologai griebėsi vienos gudrybės1
Ruduo pažėrė darbų Ventės rago ornitologams. Jie žieduoja kregždes, bet tai daro neįprastai – lenda į nendrynus. Būtent juose vakarais galima stebėti užburiantį reginį – kregždžių tiek, kad nuo jų dangus juoduoja. ...