Traumos dažnesnės

Veterinarijos klinikos „Divaura“ vadovas per savo 20 metų patirtį iš tiesų matė įvairiausių keturkojų traumų. Gydytojas pastebi, kad vasarą mums, šeimininkams, laisvalaikį leidžiant aktyviai, dažniau traumas patiria ir mūsų augintiniai.

Pasak jo, šią vasarą į veterinarijos gydytojų rankas itin daug atkeliavo šunų su patemptais raiščiais, sąnarių išnirimais.

„Nikstelėjo, išsisuko, įsipjovė, susižeidė, – vardija šią vasarą atvestų pacientų šeimininkų nusiskundimus dėl augintinių A.Kiselis. – Tokių atvejų vasarą tikrai būna dažniau. Šiltuoju metų laiku šuniukai dažniau įsipjauna pėdutes, nusilaužia nagus. Tai natūralu, nes jie daugiau laiko leidžia gamtoje. Be to, žmonės daugiau važinėja į kaimus, į sodybas, o ten paleidžia šunis. Atrodo, kad vietiniame žvyrkelyje labai mažas eismas, per dieną gal tik kokia viena mašina pravažiuoja, bet, žinokite, buvo atvejis, kai net ir ten pakliuvo šuniukas po ratais. Laimė, vienais atvejais dar išgydome lūžius, bet kartais pacientai jau iki mūsų net neatvažiuoja.“

Sezoniškumas: A. Kiselis pastebi, kad kiekvieną vasarą padaugėja augintinių traumų gamtoje. Pacientai dažniau patiria kaulų lūžius, susipjausto letenas, pasitempia raiščius. / Veterinarijos klinikos „Divaura“ nuotr.

Apsinuodija ir šašlykais

Ne kartą veterinarijos gydytojai žmones įspėjo – tai, kas tinka mums, nebūtinai tiks augintiniui. Tačiau kai kuriems žmonėms – nors kuolą ant galvos tašyk – elgsis savaip. Dėl to šiltaisiais metų mėnesiais dažniau veterinarų globon patenka keturkojai, kurie pavaišinti ant griliaus keptais šašlykais, apskrudusiomis vištienos odelėmis.

„Kartais patys šeimininkai net nežino, ką šuo suėdė ir mums atveža patikrinti. Kaip atpažinti apsinuodijimą? Viskas gana paprasta. Gyvūnas pasidaro pasyvus, pradeda vemti, o neretai jis pradeda ir viduriuoti“, – paaiškina A. Kiselis.

Praviras langas – pavojus

Šiltomis vasaros dienomis, jei namuose neturime oro kondicionieriaus – vienintelė atgaiva – praviras langas. Tačiau kačių augintojai turėtų būti labai budrūs. Smalsesnės ir itin aštrų medžiotojo instinktą turinčios katės, neįvertinusios, kad gyvena aukštai daugiabutyje, strykteli ir iššoka per langą besivydamos ant palangės tupėjusį paukštelį.

A. Kiselis juokauja, kad tokiems pūkuotiems pacientams veterinarijos gydytojai turi net sugalvoję atskirą kategoriją – „parašiutininkai“. Pasak gydytojo, daugiau ar mažiau, bet tokių šoklių ant jo stalo atsiduria kiekvieną vasarą.

Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį į kitą pavojų, kuris tyko namuose vienų paliktų kačių. Kol šeimininkai pluša darbuose, katės mėgsta įsitaisyti ant palangės, o pro atvirą langą išlysti. Blogiausiu atveju – jos įstringa lango plyšyje ir pačios negali išsilaisvinti.

„Kartais tokie atvejai baigiasi tragiškai liūdnai, nes katės traumuoja savo stuburą. Gyvūnas patiria paralyžių, negali judėti“, – įspėja patyręs veterinarijos gydytojas.

Nuotykiai: karpių žūklė šuniukui Džiazui baigėsi netikėtai – veterinarijos gydytojams teko traukti jo prarytą žvejybinį kabliuką. / Veterinarijos klinikos „Divaura“ nuotr.

Šuo prarijo adatą

Anot pašnekovo, itin atidžiai šeimininkams derėtų prižiūrėti ir su kuo žaidžia augintiniai. Šią vasarą jam teko gelbėti šuniuką, kurio stemplėje buvo įstrigusi adata.

A. Kiselio teigimu, šuniukas ant grindų žaidė su siūlų kamuoliuku, o jame buvo įsmeigta adata. Ilgai netrukus, žaidimas baigėsi gana liūdnai – šuo ją prarijo.

Laimei, šuo laiku pristatytas į kliniką, o adata nepadarė didesnės žalos – aptiko stemplėje ir ją saugiai pavyko pašalinti be chirurginės intervencijos.

Pramogaudami gamtoje kartu su augintiniu nepamirškite stebėti jo ne tik dėl to, kad jis gali kažkur pabėgti, bet ir dėl to, kad gali paragauti kažko nuodingo.

Degustacijos su laiminga pabaiga

„Divauros“ klinikoje veterinarams teko gelbėti ir kitą „degustatorių“. Smalsuolis Bugajus ragavo viską, kas jam pasirodė skanu, o mažasis keturkojis per neatsargumą prarijo polietileno maišelį – „degustacija“ baigėsi veterinarijos klinikoje.

Gydytojams pavyko pašalinti svetimkūnį iš skrandžio su endoskopu be jokios chirurginės intervencijos, todėl šunytis Bugajus jau po kelių valandų galėjo grįžti namo ir toliau mėgautis įprastu savo gyvenimu.

Dar viena degustacija, kuri vos nesibaigė liūdnai, šunelį ištiko žvejyboje. Išaušus gražiam rugpjūčio rytui, šunelis Džiazas kartu su šeimininku keliavo išsvajotųjų karpių. Smagiai leidžiant laiką, šeimininkas pastebėjo, kad jo keturkojis draugas pradėjo kosėti, springti ir bandyti kažką atryti, o burnoje matėsi žvejybos valas. Budraus šeimininko dėka, gyvūnas buvo atvežtas į veterinarijos kliniką.

Atidumas: labai svarbu, kad namuose, šunims prieinamoje vietoje, nepaliktumėte daiktų, kuriuos jie galėtų praryti. Klinikos gydytojams teko iš šunytės Doros ištraukti belaidę ausinę. / Veterinarijos klinikos „Divaura“ nuotr.

„Užkibo“ ant kabliuko

Atlikus rentgenografinį tyrimą, šuns stemplės priekinėje dalyje pastebėtas įstrigęs žvejybos kabliukas. Naudojant videoendoskopą, svetimkūnis buvo sėkmingai pašalintas be operacijos, o šuniukas vardu Džiazas jau tą pačią dieną galėjo tęsti savo nuotykius žūklėje.

„Mes tikimes, kad Džiazas suprato, jog tik žuvys gaudomos ant kabliuko“, – džiaugiasi, kad galėjo padėti į bėdą pakliuvusiam „Divaura“ vadovas.

A. Kiselis tvirtina, kad jo komandos  specialistams iš šunų virškinimo trakto teko traukti iš tiesų neįtikėtinų daiktų. Be jau minėtos adatos, polietileninio maišelio ar žvejybinio kabliuko, teko traukti prarytą belaidę ausinę.

Pastangos duoda vaisių

Kalbant apie dar vieną šiltojo sezono aktualiją – erkes, A. Kiselis pasidžiaugia, kad vis daugiau šeimininkų skiria didesnį dėmesį šunų ir kačių apsaugai. Vieni naudoja apsaugai skirtas tabletes, kiti – antkaklius, lašus ir kitokias priemones.

Šeimininkų pastangos duoda vaisių – į veterinarijos klinikas rečiau užsuka sunkia babeziozės forma sergantys pacientai.

Vis drąsiau šeimininkai renkasi savo šunis apsaugoti ir nauja galimybe – injekcija nuo erkių. Dabar Lietuvoje jau galima pasinaudoti nauju sprendimu – injekcija, apsaugančia nuo erkių visus metus. Veterinarijos gydytojo suleidžiamas vaistas sukuria apsaugą nuo erkių įkandimų ir pernešamų ligų. Tai patogu užimtiems šeimininkams ar tiems, kurių augintiniai sunkiai toleruoja vietines priemones arba atsisako nuryti tabletes.

„Tai mūsų rinkoje dar yra naujovė. Kaip ji veikia, kol dar neturime daug atsiliepimų iš klientų. Kol kas nesusidūrėme ir su nepageidaujamomis reakcijomis į šią injekciją“, – tikina A. Kiselis.

Virškinimas: jei grybauti traukiate su keturkoju, pasirūpinkite, kad miške jis neprisiragautų grybų, uogų – šios gėrybės gali stipriai apsunkinti jo virškinimą. / canva.com nuotr.

Sunegalavo nuo voveraičių

Ši vasara grybautojus džiugina itin gausiu miško derliumi. Dažnas šunų mylėtojas į mišką eina ne tik su pintine, bet ir vedasi savo keturkojį. Su ištikima bendražyge, garbanota bišone Seri, į mišką patraukė ir „Kauno dienos“ skaitytoja Milda Kazlauskaitė. Tą patį vakarą ji iš miško parsineštą laimikį valė, o jos darbą atidžiai sekė ir baltapūkė šeimos narė.

„Mano bišonė yra be proto judri, ji tiesiog mėgaujasi kiekvienu pasivaikščiojimu – nesvarbu, kur tai bus – miške ar parke. Išėjome pagrybauti, prisirinkome pintinę voveraičių. Vakare jas valiau, keli gabaliukai nukrito ant grindų. Man nespėjus pakelti, pribėgo Seri ir kaip koks dulkių siurblys viską prarijo. Pagalvojau, kad nieko tokio, nes mes juk grybus valgome, kas gi tokio gali nutikti šuniukui nuo tokio nedidelio kiekio“, – pasakoja į redakciją besikreipusi mergina.

Tačiau ryte Milda prabudo ne nuo žadintuvo, o nuo Seri vėmimo. Mergina išsigando, nes kalytės seilėtekis buvo padidėjęs, mažylė atrodė vangi. „Išsigandau, jai daviau lakti. Net negalėjau įtarti, kad toks nedidelis kiekis grybų galėjo iššaukti tokią ūmią reakciją“, – stebisi M. Kazlauskaitė.

Sunkiai virškinamas produktas

Gydytojas A. Kiselis įspėja, kad reikėtų atidžiai prižiūrėti, kad šuo per daug „nesivaišintų“ grybais, nes tai – itin sunkiai virškinamas maistas. Tiesa, jis pastebi, kad žmonėms tinkami valgyti grybai šunims nėra nuodingi, tačiau jie itin sunkiai virškinami.

„Grybai – ir žmonėms sunkiai virškinamas produktas. Skrandžiui grybai duoda daug darbo. Tas pats ir gyvūnui. Žinoma, reikia prižiūrėti, kad šuo grybų neprisivalgytų. Kartą mums atvežė šunį, kurį šeimininkė matė valgant kažkokį grybą. Ji įtarė, kad tai galėjo būti musmirė. Šuo labai sunkiai sirgo, mes jį vos atgriebėme“, – patirtimi dalijasi „Divaura“ klinikos vadovas.

Miške būkite atidūs

Jis taip pat primena, kad pramogaujant miške su augintiniais, svarbu, kad jie neprisiragautų uogų, augalų lapų, nes tai gali tapti prastos jų savijautos priežastimi. Stiprus apsinuodijimas gali sukelti ne tik negrįžtamų sveikatos sutrikimų, bet ir augintinio mirtį.

Veterinarijos gydytojas pažymi, kad apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo augalo ar kito daikto toksiškumo, toksiškos medžiagos agresyvumo ir suvalgyto kiekio, augintinio dydžio ir svorio, laiko, praėjusio nuo toksiškų medžiagų paragavimo.

„Pramogaudami gamtoje kartu su augintiniu nepamirškite stebėti jo ne tik dėl to, kad jis gali kažkur pabėgti, bet ir dėl to, kad gali paragauti kažko nuodingo“, – ragina atidžiai prižiūrėti augintinius miškuose A. Kiselis.