Apie jurginus, LNK žurnalistei lankantis Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sode Kairėnuose, pasakojo Valstybinių miškų tarnybos vyriausioji specialistė dr. Gitana Štukėnienė

– Dabar yra pats jurginų žydėjimo metas?

– Taip, džiaugiamės, kad kiekvieną dieną galime lankytojams parodyti naujų žiedukų. Ir patys jurginai vis stebina mus savo žiedų įvairove, ir spalva, ir dydžiu. Tikrai dabar pats laikas apsilankyti ir pasižiūrėti, kaip tie jurginai atrodo, nes pasaulyje yra aprašytos 42 rūšys, o pasauliniame registre šiuo metu yra daugiau kaip 57 tūkst. įvairiausių veislių. Valstybinė miškų tarnyba koordinuoja augalų genetinių išteklių tyrimus Lietuvoje, o VU yra įkurtas dekoratyvinių augalų koordinacinis centras, kad lankytojai galėtų pamatyti skirtumus, panašumus tarp užsienio veislių ir Lietuvoje sukurtų. Registre, paskutiniais, 2024 m., duomenimis, yra įtrauktos 27 lietuviškos veislės, kurias sukūrė Lietuvos gėlių augintojai. Labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių žinotų tas veisles ir galėtų auginti savo sklypuose. Jos yra ne tik dekoratyvios, jos ir atsparios, ir labai gražios, ir labai tinka mūsų klimato sąlygoms.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Iš tikrųjų, stovime jurginų lauke, bet atrodo, kad tarp skirtingų gėlių...

– Matote, tų spalvų ir formų yra įvairiausių, ir kuo daugiau matome žiedų, tuo labiau ta veislė tinka želdinimui, nes svarbiausia, kad kere būtų kuo daugiau žydinčių žiedų vienu metu. Tačiau žmonės nori naudoti tuos žiedus ir floristikoje, tai, jei taikysime Rugsėjo 1-ąjai, vaikams, tai pirmokėlių rankos nėra tokios didelės ir jiems didelius dekoratyvius žiedus nešti būtų sunkoka. Galbūt galima ir iš nedidelių pomponinių žiedų padaryti nuostabią puokštę Rugsėjo 1-osios proga.

– Kokie jurginai žydi ilgiausiai? Kada jie pradeda žydėti ir kiek žydi?

– Priklauso nuo to, kada pasodinote ir kur norite juos auginti. Jeigu ketinate apželdinti savo terasą, tai tikriausiai jau anksti pavasarį, vasario kovo mėnesiais, juos pradėjote daiginti, galbūt šaknydinti ir šiltoje vietoje žadinti iš miego, nes jurginas Lietuvos sąlygomis nežiemoja, jį kiekvieną pavasarį reikia pasodinti, o rudenį iškasti.

– Skiriasi ne tik jurginų žiedai, bet ir krūmų aukštis, taip?

– Krūmų aukštis taip pat priklauso nuo veislės. Greta matome aukštaūgius jurginus, o priekyje mūsų – vidutinio aukščio, jie taip pat labai tinkami apželdinimui. Šiais metais audros labai pakenkė mūsų kolekcijai ir jurginai buvo paguldyti vėjo. Darbuotojams teko vos ne antrą kartą juos pasodinti, nes labai daug nukentėjo ir tiesiog teko pašalinti. O žemesni atlaikė vėjo gūsius ir dabar džiugina mus nuostabiais ir didžiuliais vienu metu žydinčių žiedų kerais. Tačiau, jeigu norime, kad krūmas ilgiau būtų dekoratyvus, tai nužydėjusius žiedus vienu rankos judesiu turime nuskinti, nes apatinė jų pusė jau yra nuvytusi ir stabdo naujų žiedų žydėjimą.

Jurginai reikalauja geresnės žemės ir priežiūros, t. y. laistyti, ravėti, prižiūrėti, o aukštaūgius reikėtų ir pririšti, nes jie svyra, gūžta [...]. Tręšimas, laistymas ir apkaupimas, nuolatos stengtis, kad keras būtų apkauptas, kad kuo daugiau (naudingųjų) medžiagų sukauptų kitų metų žydėjimui, sodinimui. Kerą reikia ir padalyti prieš sodinant. Apmirusios šaknys nėra gerai, jos yra ligų šaltinis, tai reikėtų peržiūrėti kerą, atnaujinti, padalyti. Kai kurie ir parafinuoja, taip geriau išsilaiko. Jeigu sąlygos sudėtingesnės, galima žiemą juos truputį pamulčiuoti durpėmis, kad taip neišdžiūtų, ir laikyti rūsyje.

Džiaugiamės, kad savo kolekcijoje turime ne tik įvairiausių veislių, bet ir, sakykime, pradinių jurginų, iš kurių kilo kitos veislės. Čia yra gamtoje natūraliai augantis Dahlia merckii, kuris, kryžminant įvairias rūšis, buvo panaudotas kaip tėvinės formos, sukuriant jau šiuolaikines jurginų veisles.