- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
-
VDU Botanikos sode pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių jurginai. Iš viso jų čia – daugiau nei tūkstantis kolekcinių numerių, eksponuojamų įvairiose sodo vietose ir užimančių daugiau nei 60 arų plotą.
Ar žinojote apie jurginus?
Kaip gentis jurginai pirmąkart buvo aprašyti ne laukinėje gamtoje, o botanikos sode Madride. Jurginus pirmąkart aprašė 1791 m. ispanas Antonio José Cavanilles, naująją augalų gentį pavadindamas Dahlia vardu, garsaus švedų botaniko Andreas Dahl garbei. Beje, A. J. Cavanilles jurginus iš pradžių paskelbė esant daržovėmis – mat jų gumbai iš tiesų gali būti valgomi, tiesą sakant, actekai tą sėkmingai ir darė.
Iš kur atsirado jurgino vardas? Vokietis Carlas Ludwigas Willdenowas nusprendė naujai aprašyti ir suklasifikuoti jau egzistuojančią bei aprašytą Dahlia gentį: 1803 metais jis pakeitė Dahlia genties pavadinimą į Georgina, gamtininko Johann Gottlieb Georgi garbei. Vis dėlto, kadangi Georgina vardas tebuvo vėlyvesnis Dahlia vardo sinonimas, mokslininkai jį atmetė. Tiesa, Georgina spėjo prigyti kai kuriose kalbose, ypač slavų.
O štai mūsų kaimynai latviai, aistringi jurginų gerbėjai, šiuos augalus ir vadina dālija. Garsi latvių selekcininkė Rita Zala vieną savo išvestą jurginų veislę yra pavadinusi lietuvišku vardu „Birštonas“.
Pirmuoju jurginų augintoju Lietuvoje laikomas dr. Stanislovas Moravskis, gyvenęs Ustronės dvare Jundeliškėse. Jis XIX amžiaus viduryje atsivežė jurginų iš Lenkijos, apsodino jais savo dvarą, o iš čia augalas paplito po visą Lietuvą.
Pirmasis lietuviškų jurginų veislių kūrėjas – P. Rotomskis, savo veisles išvedęs po Antrojo pasaulinio karo. Tiesa, šiuo metu apie jų išlikimą nėra žinoma.
2013 metais 15 lietuviškų jurginų veislių buvo įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą: tai A. Gražio išvesti jurginai „Juozas Miltinis“, „Lietuvos Knygnešiams“, „Sabonis“, „Ona Skeivienė“, „Saulėlydis“, „Sniegius“, „Teatras“, „Ugnius“, „Vitalija“ ir J. A. Liutkevičiaus veislės „Baltijos Kelias“, „Margiris“, „Oginskis“, „Provincinis“, „Rambynas“, „Tumas Vaižgantas“.
Ilgą laiką Lietuvoje vadinti močiučių gėlėmis, paskutiniais dešimtmečiais jurginai tapo labai populiaria gėle. Juos kolekcionuoja gėlininkai, rengiamos jurginų parodos. Jurginai labai tinkami ir vienmečių gėlių gėlynams – ypač dėl to, kad žydi tuomet, kai kiti augalai jau nebūna tokie dekoratyvūs, todėl spalvomis puošia gėlynus iki vėlyvo rudens.
Gamtoje skaičiuojama apie 40 laukinių jurginų rūšių, iš kurių tik kelios buvo panaudotos selekcijoje: visa dydžių ir spalvų įvairovė yra kilusi iš jų. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 15 tūkstančių jurginų veislių.
Jurginų žiedai gali būti visų spalvų, išskyrus mėlyną – selekcininkai vis bando sukurti mėlynai žydinčius jurginus, bet kol kas nesėkmingai.
Ne tik spalvos, bet ir jurginų graižų skersmuo gali būti labai įvairus: nuo vos 2 cm siekiančių nykštukų, iki „pietų lėkštėmis“ vadinamų daugiau kaip 25 cm milžiniškų graižų.
VDU Botanikos sodas ne atsitiktinai vadinamas vienu iš jurginų selekcijos centrų Lietuvoje: čia išvestos ir pirmąkart oficialiai užregistruotos lietuviškos jurginų veislės. Nemažą dalį čia auginamų jurginų sudaro hibridiniai sėjinukai, iš kurių atrenkami augalai naujų veislių registracijai. Viena garsiausių – dr. Arūno Balsevičiaus sukurta „Orija“, 2019 metais pelniusi publikos prizą Paryžiaus tarptautiniame jurginų konkurse. Veislė pavadinta Kalvarijos savivaldybėje esančio Orijos ežero vardu, kur prabėgo autoriaus vaikystė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...