Ventės rago stebuklai – gerų emocijų užtaisas

Žvėrys irgi skraido

Uostamiesčio trečiokai sužinojo, kad į paukščių gaudykles pakliūva ne tik sparnuočiai. Netikėti "belaisviai" neretai nustebina paukščių žieduotojus.

"Ar žinote, kas dar pakliūva į šiuos tinklus? Taip, pasitaiko ir drugelių. Prieš trejus metus, kai buvo labai karšta, gaudyklėse įstrigo šimtai tūkstančių "malūnsparnių". Nežinote, kas yra "malūnsparniai"? Taigi – laumžirgiai. Buvo net juoda nuo jų gausos. Teko pjaustyti tinklus, kad juos išgelbėtume. Vargome, kol jie išskrido, drugelius irgi vakare išleidžiame", – pabrėžė V.Jusys.

Na o gaudyklėse neretai pasitaiko varlių, rupūžių, žalčių. Įkliūva ir barsukai, usūriniai šunys, lapės, šeškai, kiaunės, šermuonėliai, žebenkštys, voveraitės ir net ežiai. Su šitais – sunkiausia, vaikams pasakojo V.Jusys, nes tas padarėlis su dygliais, ne taip lengva jį iškrapštyti iš gaudyklės.

"Plėšrūnus "deportuojame", išvežame už kelių kilometrų ir paleidžiame, tegul ten žiurkes gaudo. O nuo vasaros vidurio iki dabar gaudyklėse dominuoja paukščiai. Nors pro Ventės ragą skrenda ne tik paukščiai, bet ir žvėrys. Žinote, kokie žvėrys skraido? Teisingai, šikšnosparniai. Šiemet jų kaip niekad daug, nuo rugpjūčio pirmosios sužiedavome pusantro tūkstančio šikšnosparnių. Gavome žinią, kad pernai mūsų žieduotas šikšnosparnis sugautas Didžiojoje Britanijoje. Jis per Lamanšą turbūt pats perskrido ar sėdo į kokį keltą", – pokštavo gamtininkas.

Paukščiukas delne

V.Jusys vaikams papasakojo ir apie pačius mažiausius Lietuvos paukščius – nykštukus, kurie sveria vos 5 gramus. Spalio mėnesį į gaudykles jų įkliūva po kelis šimtus kasdien.

"Būna tokių atvejų, kai juos tik sužieduotus po kelių dienų aptinka Gotlando saloje už kelių šimtų kilometrų nuo čia. Jei tik papučia stipresnis 15–20 m/s vėjas, tai jie ne savo noru per Baltijos jūrą skrenda, net mūsų žiedeliai nepadeda. Nemažai jų jūroje žūsta. O labai seniai, gal prieš 30 metų, į gaudyklę pakliuvo pats greičiausias paukštis pasaulyje – sakalas keleivis, kuris gaudydamas kokį nors tilviką skrenda net 300–360 km/h greičiu", – teigė paukštininkas.

V.Jusys sakė, kad greičiausiam pasaulio paukščiui uždėjo žiedą ir paleido, o po keturių mėnesių gavo laišką iš Vokietijos, kuris gamtininkus labai nustebino.

"Laiške buvo parašyta, kad mūsų sakalas uždarytas į "kalėjimą". Pasirodo, jis įkliuvo Leipcigo (Vokietija) geležinkelio stotyje, kur vaikėsi balandį. Nerado išėjimo, ėmė blaškytis po patalpą, jį sugavo ir uždarė už grotų. O žinote, kodėl uždarė? Nes viršijo greitį. Neturėjo už ką baudą susimokėti ir atidirbo vargšelis eksponatu zoologijos sode. Dar prieš keliolika metų buvo gyvas. Plėšrūs paukščiai, beje, ilgai gyvena, net iki 50 metų, o ereliai – ir iki šimto", – savo žaismingą pasakojimą trečiokams tęsė V.Jusys.

Tačiau kulminacija mažųjų lankytojų dar laukė. Ornitologas, sužiedavęs paukščiuką, vėl juokaudamas ištarė burtažodį – "miegok" ir įteikė arčiausiai stovinčiam trečiokui į ranką ant nugaros apverstą sparnuotį. Jis gulėjo tarsi miegodamas, o ta galimybė delne palaikyti gyvą paukštį vaikams sukėlė audringas bei džiugias emocijas. Iš tokių mažų detalių ir kuriamas Ventės rago stebuklas.