Sušilus orams skubame mėgautis jo malonumais – keliaujame į gamtą, parkus ir kitaip džiaugiamės pavasariškais orais. Tą pajunta ir atbundanti gamta, ypač varlės. Vos tik termometro stulpelis šoktels aukščiau 10-ies laipsnių ir palis, prasidės didžiulis varlių migracijos metas.

Tūkstančiai varlių skubės į nerštavietes, tačiau pasiseks ne visoms, tūkstančiai žus keliuose, per kuriuos jos šokuos. Siekdami apsaugoti varliagyvius, gamtosaugininkai jau dabar įrenginėja specialias tvoreles.

Ne vienas keliaudamas į Vingio parką trumpai sustodavo ir stebėdavo, kaip būrelis žmonių kažką įnirtingai kasa ir dėlioja kuoliukus, tiesdami ir tvirtindami mažą tvorą. Kai kurie automobilių vairuotojai net pristabdydavo ir susidomėję žiūrėdavo, kas čia vyksta.

Šie „kasinėtojai“ - tai gamtosaugininkai, kurie siekia apsaugoti varliagyvius, nes netrukus prasidės jų migracija. Tai vyksta, kai jos pabunda iš žiemos miego. Neršti vandenyje varlėms per šalta, todėl jos skuba į sausumą. Veisimosi vietos jau skaičiuoja šimtmečius, tačiau žmonės nutiesė kelius ir taip apsunkino varlių migraciją.

Nors Vingio parko keliukas siauras, tačiau po parką vaikštantys žmonės atkreipia dėmesį, kad situacija nemaloni – ant kelio pastebima šimtai suvažinėtų varliagyvių.

Jei negelbės, tūkstančiai varliagyvių žus

Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė Dalia Bastytė GRYNAS.lt pasakojo, kad sušilus orui, reikia kuo greičiau skubėti apsaugoti varliagyvius, kadangi nieko nedarant, tūkstančiai jų žus po automobilių ratais.

„Žmonės kelis metus man skųsdavosi, kad čia sutraiško daug varlių. Išėję su vaikais jie pamato daugybę sutraiškytų varlių. Vaikams dėl to labai skaudu. Varlės eina iš upės, kur jos žiemoja, į vietas, kur jos veisiasi. Viskas gan emocingai pateikiama.

Pamaniau, kad šią problemą ne taip sunku ir išspręsti – tiesiog reikia pastatyti tvorelę. Be to, sulaukėme skambučio, kad Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokiniai norėtų prisidėti prie darbų. Vėliau porą savaičių, kol tęsiasi varliagyvių migracija, reikia „budėti“ prie šių tvorelių. Prie tvorelės iškasame duobeles, kad varlės į jas sukristų ir negalėtų pačios pereiti per kelią, nes didžioji dalis jų žus. Tuomet vyksta jų nešiojimas per kelią.

Žmonių, kurie rūpintųsi varlių sutraiškymu ganėtinai daug, tačiau tų, kurie norėtų kažką padaryti ir pakeisti – mažai. Jie galvoja, kad tai Aplinkos ministerijos ir kitų panašių institucijų darbas. Žmonės pyksta, kad niekas šios problemos nesprendžia, tačiau patys nenori prisidėti, kad problema sumažėtų, nors tai juk mūsų pačių miestas, miestelis, kaimas ar dar kita vieta, kur vyksta tokios varliagyvių migracijos“, – apie problemas kalbėjo D. Bastytė.

Prie saugojimo darbų prisidės moksleiviai ir gyventojai

Varliagyviai – labiausiai nykstanti gyvūnų grupė pasaulyje. Trečdaliui jų gresia išnykimas.
Jau dabar galima pastebėti vieną kitą varlę, kuri šokinėja ant Vingio parko keliuko. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad orui sušilus dar keliais laipsniais ir palijus, per šį kelią šuoliuos šimtai varlių.

Šiandien gamtosaugininkai planuoja nutiesti apie 100 metrų tvoros. Tačiau jie sako, kad tvora galėtų tęstis iki pat Vingio parko estrados, kadangi migracijos kelias ganėtinai platus, tačiau jie pasirinko pačią problemiškiausią vietą. Po pamokų prie tvoros tiesimo darbų ir varliagyvių saugojimo prisidėti panoro ir mokyklos mokiniai, ir artimiausių namų gyventojai, kurie pranešė apie šią kasmetinę problemą.

Žmonės nelinkę padėti gamtai, tačiau skųstis mėgsta

Su kastuvu plušanti savanorė Ieva pasakojo, kad prie varliagyvių saugojimo prisideda nebe pirmą kartą.

„Studijuoju biologiją, todėl santykis su gyvūnais – artimas. Manau itin svarbu jiems padėti. Myliu gamtą, gyvūnus, biologiją. Esu čia tam, kad padėčiau varliagyviams. Teko statyti tvorą baliniams vėžliams, todėl turiu patirties statyti tvoras gyvūnams. Tai gal jau koks 5-7 mano kartas“, – apie savo patirtį kalbėjo mergina.

Ji pridūrė, kad didelė visuomenės dalis į gamtą žiūri ganėtinai atsainiai. Pastačius tvorelę galbūt kai kam ji nepatiks, reikės ją peržengti, galbūt kažkas užklius.
„Žmonės nelinkę kažko daryti, padėti gamtai, tačiau skųstis jie mėgsta“, – pokalbį užbaigė Ieva.